Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Vartotojų DUK 104
    • Elektros sektorius 21
      • 1. Per kiek laiko elektros energijos tiekėjas turi pastatyti skaitiklį, kai VEI išduoda pažymą apie energetikos įrenginio techninę būklę? Ar elektros apskaitos prietaisas įrengiamas nemokamai?

        Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Žin., 2012, Nr. 82-4279) 35 punkte reglamentuota, kad vartotojo elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami tik tada, kai operatorius yra atlikęs visus reikalingus elektros tinklų įrengimo (rekonstravimo) bei visus kitus darbus, kurie yra būtini vartotojo elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų, o vartotojas, vadovaudamasis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, nustatančiais elektros įrenginių įrengimo reikalavimus, yra įrengęs savo elektros įrenginius, įvykdęs šiame Apraše, prijungimo paslaugos sutartyje ir prijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pateikęs Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą pažymą, liudijančią apie vartotojui nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, visiškai atsiskaitęs su operatoriumi už suteiktas paslaugas ir sudaręs su operatoriumi elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį ir (ar) su tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Operatorius ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo anksčiau nurodytų reikalavimų įvykdymo prijungia vartotojo elektros įrenginius prie savo elektros tinklų.

        Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (Žin., 2013, Nr. 125-6396) 65 punkte reglamentuota, kad elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ir keičia operatorius.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 2. Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti pažymą apie elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą?

        Norint gauti pažymą apie elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

        1. Elektros skirstomųjų tinklų išduotas prijungimo prie elektros tinklų technines sąlygas arba elektros tinklo nuosavybės ribų aktą;
        2. Elektros grandinių varžų matavimų, kuriuos atliko ūkio subjektas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą, protokolus (patikrinti, ar ūkio subjektas, kurį pasamdėte šiems darbams atlikti, turi Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą ir šiuo metu galiojantį atestatą, suteikiantį teisę vykdyti elektros įrenginių eksploatavimo darbus, galite pasitikslinti įvedę bendrovės pavadinimą čia;
        3. Ūkio subjekto, atlikusio elektros įrenginių montavimo darbus, pažymą, kad elektros įrenginiai sumontuoti ir išbandyti pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
        4. Projektą arba įrengtų energetikos įrenginių schemas;
        5. Siekiant pripažinti pastatus tinkamais naudoti, turi būti pateikiamas suvestinis inžinerinių tinklų planas;
        6. Laisvos formos prašymą (atsisiųsti prašymo formą galite šiuo adresu).

        Inžinierius–inspektorius, gavęs visus dokumentus, juos įvertina ir, susisiekęs su dokumentus pateikusiu asmeniu, nurodo, kokią sumą jis privalo sumokėti už suteiktas paslaugas. Valstybinės energetikos inspekcijos teikiamų mokamų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims įkainiai nurodyti interneto svetainės skyriuje „Paslaugos“.

        Dėl elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymos išdavimo į Valstybinę energetikos inspekciją galima kreiptis vienu iš nurodytų būdų:

        1. per „Elektroninius valdžios vartus" – www.epaslaugos.lt. Portalo paieškos laukelyje siūloma įrašyti paslaugos pavadinimą – Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimas. Užsakant energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymos išdavimo paslaugą per „Elektroninius valdžios vartus", atskiro prašymo pateikti nereikia, kadangi užpildoma elektroninė paslaugos užsakymo forma;
        2. el. paštu paslaugos@vei.lt;
        3. paštu ar per pasiuntinį;
        4. tiesiogiai atvykus į VEI teritorinį skyrių, kurio aptarnaujamoje zonoje yra energetikos įrenginys.

        Pažyma apie energetikos įrenginių techninę būklę prašyme nurodytu būdu vartotojui išduodama tik tuomet, kai atsiskaitoma už suteiktą paslaugą ir inžinieriui–inspektoriui pateikiamas mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Pažymime, kad tokią pažymą automatiniu būdu gauna ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).

        Atnaujinta: 2017 01 13

      • 3. Kur galima pasikeisti atsiskaitymo už elektrą knygelę?

        Atsiskaitymo knygelę užsisakyti galima:

        • AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) klientų aptarnavimo telefonu 1802 arba savitarnos svetainėje www.manogile.lt;
        • AB ESO klientų aptarnavimo centruose, kurių nuorodas rasite šiuo adresu http://www.eso.lt.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 4. Kieno lėšomis turėtų būti iškeliamas elektros skaitiklis į lauką?

        Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Žin., 2012, Nr. 82-4279) 54 punkte reglamentuota, kad vartotojo pageidaujami perkelti operatoriui priklausantys energetikos objektai (elektros tinklai ir įrenginiai) yra perkeliami remiantis operatoriui pateikta paraiška ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, šio Aprašo nustatyta vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis.

        Šiuo atveju paraišką pateikęs vartotojas savo lėšomis ir vadovaudamasis operatoriaus pateiktomis prijungimo sąlygomis parengia ir pateikia operatoriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtą operatoriaus elektros tinklų ir (ar) kitų įrenginių statybos (tiesimo) ir (ar) rekonstrukcijos projektą ir sąmatą. Energetikos objekto perkėlimo išlaidas moka pageidavimą dėl tokio energetikos objekto perkėlimo pateikęs vartotojas šio Aprašo 47 punkte nustatyta tvarka ir terminais.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 5. Kokie didžiausi įtampos nuostoliai yra leistini kabelinėje linijoje nuo 10/0,4 kV transformatorinės iki vartotojo elektros įrenginių?

        Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų tiekiamos elektros įtampinės charakteristikos standarte“ nustatyta, kad maitinimo įtampos kitimai ir nuostoliai neturi viršyti nominaliosios įtampos vertės ±10 %.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 6. Kiek laiko galioja išduota pažyma apie elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą?

        Pažyma apie elektros įrenginių techninės būklę išduodama sumontavus, rekonstravus ar modernizavus elektros įrenginius. Valstybinės energetikos inspekcijos specialistai nustato, ar energetikos įrenginys yra tinkamas eksploatuoti, ar laikytasi specialiųjų reikalavimų juos įrengiant, ar atitinka prijungimo sąlygas. Todėl išduota pažyma apie energetikos įrenginių techninę būklę galioja iki naujos elektros įrenginių rekonstrukcijos. Sumontavus naujus, rekonstravus ar modernizavus elektros įrenginius, reikia kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją dėl elektros įrenginių techninės būklės įvertinimo ir naujos pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 7. Ar privaloma atlikti pakartotinius varžų matavimus norint gauti pažymą apie energetikos įrenginių techninę būklę, jei didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia?

        Varžų matavimus atlikti būtina, jei dėl galios didinimo buvo pakloti nauji elektros kabeliai ar elektros laidai.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 8. Ar Valstybinė energetikos inspekcija gali atlikti vartotojo elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą ir išduoti pažymą apie energetikos įrenginių techninę būklę, jei vartotojas technines sąlygas išdavusiai bendrovei nesumokėjo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos mokesčio?

        Šiuo atveju Valstybinė energetikos inspekcija gali atlikti elektros įrenginių techninės būklės įvertinimą ir išduoti pažymą apie elektros vartotojo vidaus elektros tinklo energetikos įrenginių techninę būklę, jei didinama galia, elektros energijos tiekėjo tinkle neatliekami elektros tinklo rekonstrukcijos darbai ir keičiamas tik ribojantis automatinis jungiklis.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 9. Kas turi genėti želdinius, kurie kelia pavojų elektros energijos tiekimo patikimumui ir gyventojų saugumui bei auga elektros tinklų apsaugos zonoje, miesto teritorijoje?

        Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punkte nurodoma, kad miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 10. Kieno lėšomis perkeliami energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai – energetikos įmonės ar vartotojo, kuris pageidauja, kad šie objektai būtų iškelti?

        Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 11. Kur kreiptis dėl žalos, patirtos sutrikus elektros energijos tiekimui ir dėl susidariusių viršįtampių sugedus buitiniams elektros prietaisams, atlyginimo?

        Valstybinei energetikos inspekcijai nesuteikta teisė spręsti žalos atlyginimo klausimų, todėl ginčai, kilę tarp elektros energijos vartotojo ir elektros energijos tiekėjo turėtų būti sprendžiamas šalių derybomis, o joms nepavykus – Lietuvos Respublikos teisme teisės aktuose nustatyta tvarka.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 12. Iš elektros tinklų gautame pranešime nurodoma, kad reikia išgenėti man nuosavybės teise priklausančioje žemėje po aukštos įtampos linijomis augančius medžius. Jei aš nesutiksiu, tai tą imsis padaryti patys. Ar tai teisėti reikalavimai?

        Taip, reikalavimai – teisėti. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nustatyta, jog miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje.

        Jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai nesilaiko šių nustatytų reikalavimų ir elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais elektros tinklų apsaugos zonose neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus atlieka savo lėšomis, raštiškai informuodami pastaruosius apie darbų pradžią. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje.

        Jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų apsaugos zonų ribų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami raštu, žodžiu, telefonu, per visuomenės informavimo priemones ar kitu būdu apie jų pradžią, atlieka želdinius prižiūrinčių organizacijų arba želdinių savininkų lėšomis. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 13. Per kiek laiko išduodama pažyma apie elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą?

        Pateikus visus reikiamus dokumentus, sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų elektros įrenginių techninės būklės patikrinimas ir pažymos išdavimas trunka septynias kalendorines dienas.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 14. Į ką turėčiau kreiptis dėl elektros skaitiklio įrengimo?

        Dėl elektros energijos skaitiklio įrengimo turite kreiptis tiesiogiai į operatorių, prie kurio elektros tinklų yra prijungti elektros įrenginiai.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 15. Į ką reikėtų kreiptis sutrikus elektros energijos tiekimui?

        Esant elektros energijos tiekimo sutrikimui, reikia kreiptis į elektros energijos skirstomojo tinklo operatorių. Jo kontaktiniai duomenys nurodyti elektros energijos tiekimo sutartyje. Jei elektros energijos tiekimas sutriko daugiabučiame gyvenamajame name, kreipkitės į daugiabučio namo, kuriame gyvenate, elektros ūkio prižiūrėtoją – asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą, ar į namo administratorių arba namo bendrijos pirmininką.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 16. Kas yra elektros tinklų apsaugos zona?

        Elektros tinklų apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 17. Kokius darbus draudžiama vykdyti elektros apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo?

        Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama:

        • statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius;
        • vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
        • sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griūti ant laidų ir atramų;
        • važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 metro, elektros oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonose;
        • dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.

        Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, gavę elektros tinklus AB „Energijos skirstymo operatorių" eksploatuojančių asmenų raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių tų tinklų išsaugojimą.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 18. Kaip elgtis pastebėjus nutrūkusį elektros laidą?

        Pastebėję apgadintus ar nutrūkusius elektros laidus, laikykitės saugaus atstumo – draudžiama priartėti prie jų arčiau kaip 8 m. Apie pastebėtą nutrūkusį elektros laidą būtina informuoti skirstomojo tinklo operatorių – AB „Energijos skirstymo operatorių" bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802 (skambinant iš fiksuoto ryšio, taikomas tarifas pagal galiojančius TEO LT tarifus, skambinant iš mobiliojo ryšio telefono – pagal skambinančiojo asmens turimo plano galiojančius tarifus) arba Bendrosios pagalbos centro operatorių numeriu – 112 (bendras nemokamas pagalbos telefonas).

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 19. Ar įsirengus statybinį įvadą reikia gauti pažymą apie elektros įrenginių techninę būklę? Kokius dokumentus pateikti?

        Taip. Įsirengus statybinį įvadą, būtina kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri, įvertinusi sumontuotų elektros įrenginių techninę būklę, nustatys, ar statybinis įvadas įrengtas pagal visus reikalavimus, ir išduos pažymą apie elektros įrenginių, t. y. statybinio įvado, techninę būklę. Kokie dokumentai turi būti pateikti ir paslaugos užsakymo būdai aprašyti antrojo klausimo atsakyme.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 20. Kas kiek laiko turi būti atlikti vartotojų įžeminimo įrenginių matavimai?

        Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 54-1930), 28.4 punkte numatyta, kad vartotojų įžeminimo įrenginių matavimai turi būti atliekami:

        • iki 1000 V elektros įrenginių – vieną kartą per tris metus;
        • aukštesnės kaip 1000 V iki 35 kV – vieną kartą per šešis metus;
        • liftų, skalbyklų, pirčių ir kranų įžeminimo taškai – vieną kartą per metus. 

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 21. Per kiek laiko buitiniam vartotojui turi būti atstatytas elektros energijos tiekimas po tiekimo nutrūkimo?

        Buitiniai vartotojai – priskiriami trečios patikimumo kategorijos vartotojams, kuriems nutrauktas elektros energijos tiekimas turi būti atstatytas per 24 valandas.

        Atnaujinta: 2016 06 28

    • Šilumos sektorius 21
      • 1. Kodėl atliekamas šildymo sistemos balansavimas?

        Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas atliekamas, kad būtų užtikrintas tolygus šilumos paskirstymas, vienoda patalpų temperatūra ir ekonomiškas šildymo sistemos darbas. Tolygiai šildant visą pastatą, šilumos energijos suvartojimas gali sumažėti 10–20 proc., todėl gyventojų sąskaitos už suvartotą šilumos ir elektros energiją gali sumažėti vidutiniškai 100–200 litų.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 2. Ar privaloma karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra?

        Privaloma. Vartotojams įrengtų karšto vandens skaitiklių privalomus metrologinius patikrinimus atlieka karšto vandens tiekėjas. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros neatlieka.

        Apie matavimo priemonių ir sistemų patikrą, vertinimą, laiko intervalus tarp patikrų ir kt. informaciją pagal kompetenciją teikia Lietuvos metrologijos inspekcija http://metrinsp.lrv.lt.

        Atnaujinta: 2016 09 20

      • 3. Kur kreiptis, jei gyvenamosiose patalpose yra per žema ar per aukšta oro temperatūra?

        Jei gyvenamųjų patalpų temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytų reikalavimų, gyventojai turi kreiptis į daugiabučio namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba namo administratorių.

        Jeigu jie neatsižvelgia į gyventojų prašymus sureguliuoti temperatūrą, vartotojams siūloma kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 4. Kokius veiksmus turi atlikti buto savininkas, jei nori atjungti savo šildymo prietaisus nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos?

        Daugiabučio namo buto savininkas privalo gauti bendrosios dalies nuosavybės bendraturčių leidimą ir kreiptis į savivaldybę (www.lsa.lt), prašydamas išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo tiekimo sistemą. Dokumentai, reikalingi pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projektui vykdyti, nurodyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 118 punkte. Atsijungimo veiksmai vykdomi vadovaujantis šių taisyklių 108 punkto nuostatomis.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 5. Ar esami karšto vandens apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose turi būti keičiami į kitus, priklausančius karšto vandens tiekėjui?

        Karšto vandens tiekėjų pareiga yra įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius butuose ir kitose patalpose. Karšto vandens apskaitos prietaisai butuose ir kitose patalpose montuojami tiekimo–vartojimo ribos vietoje ir šių karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą, eksploataciją bei jų metrologinę patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Vartotojų (namo gyventojų) pareiga leisti karšto vandens tiekėjo atstovams, iš anksto suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius jų bute.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 6. Ar karšto vandens tiekėjai gali įrengti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema?

        Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimuose nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 7. Ar karšto vandens tiekėjas turi teisė taikyti maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus, jei vartotojas atsisako įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklius?

        Karšto vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtinta „Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodika“, turi teisę taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvus tiems butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, kurie atsisakė ar nesudarė sąlygų įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklių.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 8. Kur kreiptis, jei abejojama, kad vieno daugiabučio namo buto karšto vandens skaitiklio rodmenys yra galimai netikslūs?

        Kilus abejonėms dėl apskaitos prietaiso rodmenų tikslumo, vartotojas turi teisę reikalauti, kad karšto vandens tiekėjas atliktų to buto karšto vandens apskaitos prietaisų neeilinę patikrą pagal Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių (Žin., 1999, Nr. 112-3270) 25 punkte nustatytus reikalavimus.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 9. Ar reikia rengti paprastojo remonto projektą, jei planuojama keisti seną radiatorių į naują tokios pačios galios ir parametrų radiatorių tik įspėjus daugiabučio namo administratorių?

        Daugiabučių namų šildymo prietaisų keitimas yra reglamentuojamas statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1V-194 patvirtintomis Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, teikia konsultacijas statybos teisinių santykių įgyvendinimo srityje, todėl šiuo klausimu siūlome kreiptis į Inspekciją adresu – http://www.vtpsi.lt/.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 10. Ką daryti, kai namo administratorius neteikia skaičiavimų apie buto radiatorių galią, nes neturi daugiabučio namo šildymo sistemos projekto, ir liepia patiems namo gyventojams pasirūpinti projekto parengimu?

        Jūsų nurodytu atveju namo bendrojo naudojimo objektus administruoja savivaldybės skirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Viena iš jo vykdomų funkcijų – namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas. Todėl klausimas dėl namo šildymo sistemos projekto parengimo turi būti sprendžiamas administratoriaus sušauktame visuotiniame patalpų savininkų susirinkime ir administratorius turi įgyvendinti patalpų savininkų priimtus sprendimus.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 11. Kur kreiptis, jei vonioje nepakankamai šyla rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“)?

        Jei vonioje nepakankamai ar visai nešyla rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas”), reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas eksploatuojančią organizaciją arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Jie turi išsiaiškinti priežastis, kodėl nešyla rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinama reikiama temperatūra vonios patalpoje.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 12. Kai įtariama, kad kaimynas įsirengė papildomas radiatorių sekcijas į ką kreiptis dėl radiatorių kiekio patikrinimo pastate?

        Šiuo atveju reikėtų kreiptis į daugiabučio namo valdytoją ir į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, kurie, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, turi teisę patekti į butų bei kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas ir nustatyti faktines aplinkybes. Daugiabučio namo valdytojas turi teisę įpareigoti savavališkai šildymo prietaisus įsirengusį savininką juos išmontuoti. Nevykdant valdytojo įpareigojimo, pats valdytojas arba bet kuris buto savininkas turi teisę kreiptis į teismą.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 13. Ar atsijungus nuo centralizuoto šilumos tiekimo privaloma mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą?

        Taip, privaloma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 14. Ar gali fizinis asmuo (namo pirmininkas ar kitas asmuo pagal sutartį, sudarytą su daugiabučio gyvenamojo namo bendrija) gali vykdyti namo šilumos ūkio priežiūrą?

        Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488; 2011, 130-6182) 32 punktu, daugiabučio namo valdytojas gali būti prižiūrėtojas, jeigu jis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 20, 66 punktai) eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, jei fizinis asmuo atitinka Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, aktuali redakcija 2014-05-16 TAR, Dok. Nr. 5481) 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir turi galiojantį Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius arba energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos išduotą atestatą.

        Atestatai eksploatuoti šilumos įrenginius išduodami vadovaujantis Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 120-6154; 2013, Nr. 122-6195). Paslaugos aprašymą ir reikiamas dokumentų formas rasite administracinės paslaugos „Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimas“, kuris skelbiamas interneto svetainės www.vei.lt skyriuje „Paslaugos“, „Administracinės paslaugos“ srityje, aprašyme.

        Atnaujinta: 2016 06 28

      • 15. Iš kur sužinoti, kokios temperatūros šilumnešis buvo tiekiamas į daugiabutį namą patalpoms šildyti?

        Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, naudojamas šilumai pristatyti. Prieš šildymo sezono pradžią šilumos tiekėjas parengia tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio parametrų grafiką, kuris suderinamas su savivaldybe ir su Valstybine energetikos inspekcija. Šiame grafike numatoma, kaip keisis šilumnešio temperatūra, priklausomai nuo lauko temperatūros, t. y. nurodoma reikiama temperatūra, kuri turi užtikrinti, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra paruošti karštą vandenį ir reikalingą šilumą pastato patalpoms šildyti.

        Šilumos tiekėjas atsakingas už šilumos tiekimą iki kiekvieno namo šilumos įvado, t. y. iki atsiskaitomojo šilumos skaitiklio, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemų darbu rūpinasi pačių šilumos vartotojų pasirinkti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jie turi patvirtinti pastato temperatūros grafiką, kuriame nustatoma, kaip keisis šilumnešio temperatūra priklausomai nuo lauko temperatūros ir kitų parametrų – šilumnešio srauto, slėgio, šilumos ir karšto vandens vartojimo režimo ir kt.

        Jeigu pastate nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai kontroliuoja, ar į šildymo sistemą tiekiamo ir grąžinamo iš jos šilumnešio parametrai atitinka šilumos perdavimo pastato patvirtintą temperatūros grafiką, ir esant nuokrypiams juos koreguoja, ir ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę įrašo į šilumos punkto eksploatavimo žurnalą duomenis apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus (temperatūrą ir slėgį) bei apskaitos prietaisų rodmenis apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį, suvartotą šilumos kiekį ir šilumnešį bei sušildyto vandens kiekį (jeigu įrengtas jo apskaitos prietaisas). Tiek šilumos tiekėjo patiekiamo ir gražinamo šilumnešio temperatūra, tiek pastato šildymo sistemoje cirkuliuojančio tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūra matuojamos šilumos punkte įrengtais termometrais ir įrašomos į šilumos punkto eksploatavimo žurnalą.

        Jeigu pastate yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema, skirta atnaujintų šilumos punktų priežiūrai ir veikimo parametrų kontrolei, į šildymo sistemą tiekiamo ir iš jos grąžinamo šilumnešio temperatūros kontrolė atliekama pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Šilumos tiekėjo patiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūros bei pastato šildymo sistemoje cirkuliuojančio tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūra rodikliai kaupiami duomenų bazėje.

        Kokios temperatūros šilumnešis buvo patiekiamas į daugiabutį namą patalpoms šildyti galima sužinoti iš rodiklių, įrašytų į šilumos punkto eksploatavimo žurnalą, jeigu pastate nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos. Jei pastate yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema, temperatūrų rodikliai kaupiami duomenų bazėje. Dėl šių duomenų pateikimo reikėtų tiesiogiai kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, su kuriuo sudaryta sutartis dėl pastato šildymo sistemos priežiūros arba į administratorių, bendrijos pirmininką, jungtinės veiklos sutarties įgaliotą asmenį.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 16. Kam priskirta tikrinti šildymo prietaisų galią ir jos atitiktį projekte nustatytiems reikalavimams?

        Nustatyti šildymo prietaisų galią ir įvertinti, ar šildymo prietaisų galia atitinka projektą, pagal kompetenciją priskirta daugiabučio namo valdytojui – savivaldybės skiriama administratoriui, jei name įkurta bendrija, – bendrijos pirmininkui, daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai sudarę jungtinės veiklos sutartis, – už šilumos ūkį atsakingam asmeniui arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui. Atskirų šildymo prietaisų galia turi būti nurodyta pastato šildymo sistemos apraše.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 17. Ar atliekant šildymo sistemos renovaciją galima įrengti atskirą įvadą ir atskirą individualią apskaitą vienam butui? Ar toks vieno buto savininko pageidavimas yra teisėtas?

        Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 49 punkte nustatyta, kai daugiabučiame name yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas ir kai jie turi įrengtus atskirus įvadus ir butų ar kitų patalpų šilumos įrenginius, sujungtus su šilumos tiekėjo įrenginiais, butų ar kitų patalpų savininkų pasirinkimu jie gali būti vartotojai, su kuriais šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Tai galima atlikti tik pagal iš anksto parengtą ir nustatyta tvarka suderintą  šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo projektą.

        Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo, įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą, yra priimami Civilinio kodekso 4.85 (Žin., 2000, Nr. 74-2262) straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 18. Ar daliklių-indikatorių apskaita prilygsta individualiai apskaitai?

        Šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254) nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis, apskaitytas įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos prietaisu, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams pagal vartotojų Civiliniame kodekse nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirinktą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą. Tiek šilumos prietaisų dalikliai-indikatoriai, įrengti prie šildymo prietaisų (radiatorių, konvektorių ir kt.), tiek buitiniai šilumos skaitikliai, sumontuoti butuose, kolektorinėse dėžutėse, nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Jie naudojami tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 19. Ar turite galių paraginti už šilumos ūkį bendrijoje atsakingą asmenį, kad jis laikytųsi Lietuvos Respublikos higienos normos reikalavimų – daugiabutyje šildymas neįjungiamas, žmonės verčiami kęsti 13 laipsnių temperatūrą butuose.

        Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 13 straipsnyje nurodyta, kad šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nutarti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Žin., 2010, Nr. 127-6488) nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina. Butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma (50 proc.+1) to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.

        Jei bendrijos nariai nusprendė pradėti šildymo sezoną, o už šilumos ūkį bendrijoje atsakingas asmuo neatsižvelgia į šį sprendimą, be to, daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" (Žin., 2009, Nr. 159-7219) nustatytų reikalavimų, siūlome kreiptis į bendrijos pirmininką.

        Atnaujinta: 2016 10 11

      • 20. Kur kreiptis dėl mokesčių, kuriuos priskaičiavo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius už namo šildymo sistemos priežiūrą, pagrįstumo?

        Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus pastatų grupėms ir jų taikymo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Dėl mokesčių, kuriuos priskaičiavo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius už namo šildymo sistemos priežiūrą, pagrįstumo reikėtų kreiptis į savivaldybę, kuri vykdo gyvenamųjų namų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 21. Kur galima sužinoti, ar daugiabučiame name efektyviai vartojama šilumos energija?

        Nuo 2016 metų vasario mėnesio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą atestatą ir vykdo priežiūrą (priežiūros veiklą taip pat gali vykdyti ir pastato valdytojas), kiekvieną mėnesį turi nustatyti santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius. Prižiūrėtojui taip pat nustatyta pareiga analizuoti gautus duomenis ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti juos pastato savininkui ar valdytojui, o kartą per metus parengti siūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Taigi, norėdami sužinoti, ar jūsų name energija naudojama efektyviai, turite savo iniciatyva kreiptis į namo valdytoją.

        Atnaujinta: 2016 10 06

    • Dujų, naftos sektorius 25
      • 1. Ar dujų tiekėjas teisėtai reikalauja mokėti už dujų apskaitos prietaiso perkėlimą bute?

        Dujų tiekėjas mokėti už paslaugą, kai vartotojas pageidauja, jog dujų apskaitos prietaisas būtų sumontuotas kitoje, o ne anksčiau buvusioje, dujų skaitiklio vietoje, reikalauja teisėtai.

        Dujų tiekėjas savo lėšomis perka–perima, įrengia dujų apskaitos prietaisus tik toje pačioje vietoje, kur jie buvo sumontuoti; taip pat nemokamai atlieka jų techninę priežiūrą, keičia, remontuoja ir organizuoja jų metrologinę patikrą. Pagrindas – 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 1.3 p. (Žin., 1998, Nr. 3-56).

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 2. Kodėl skaitiklius buitiniams vartotojams dujų tiekėjas montuoja tik ant sklypo ribos?

        Dujų apskaitos prietaisai įrengiami vartotojo dujų sistemos ir dujų įmonės sistemos sujungimo taške, t. y. ant sklypo ribos, vadovaujantis Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 148-7620) 56 punkto reikalavimais.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 3. Kokiu atstumu nuo požeminio dujotiekio galima sodinti medžius?

        Sodinti medžius galima už požeminio dujotiekio apsaugos zonos ribų: iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta po 2 metrus abipus vamzdyno ašies; aukšto slėgio (virš 16 bar slėgio) dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta po 25 metrus abipus vamzdyno ašies.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 4. Kas turi remontuoti individualiame name sugedusį dujinį katilą?

        Sugedus individualiame name įrengtam dujiniam katilui, jo remonto organizavimu turi rūpintis prietaiso savininkas, o remontą atlikti gali asmenys, atestuoti ir turintys teisę atlikti šiuos darbus teisės aktuose nustatyta tvarka.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 5. Kodėl degalinės darbuotojai nepildo buitinių dujų balionų?

        Pildyti buitinius dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų degalinėse yra draudžiama. Suskystintos naftos dujos į buitinius dujų balionus turi būti išpilstomos dujų pilstymo stotyse ar dujų pilstymo punktuose per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius, vadovaujantis dujų balionų pripildymo technologinės instrukcijos reikalavimais.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 6. Kokie reikalavimai taikomi norint trijų aukštų daugiabučiame name įsirengti dujinį šildymo katilą?

        Techniniai reikalavimai projektuojant ir įrengiant dujų sistemas pastatuose, kuriuose dujų eksploatacinis slėgis ne didesnis kaip 16 bar, yra nustatyti Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse  (Žin., 2012, Nr. 3-96).

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 7. Ar galima uždengti prieduobę prie dujinės katilinės lango?

        Negalima, nes prieduobės prie dujinės katilinės lango paskirtis – sumažinti žalą pastato konstrukcijoms dujų sprogimo atveju.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 8. Kokiu telefono numeriu iškviesti dujų avarinę tarnybą?

        Avarinės tarnybos telefono numeris nurodytas etiketėje, tvirtinamoje ant dujų baliono, ir dujų pardavėjo išduotoje dujų baliono eksploatavimo atmintinėje, kurią privalo įteikti dujų pardavėjas vartotojui, perkančiam dujų balioną.

        Dujų avarinę tarnybą (visą parą) galima išsikviesti telefonų numeriais:

        • 04 – „TEO LT“ tinkle (nemokamai);
        • 1804 – „Bitės“ tinkle (nemokamai);

        arba iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus):

        • Vilniaus regione (8 5) 236 0407;
        • Kauno regione (8 37) 40 1204;
        • Klaipėdos regione (8 46) 48 4504;
        • Šiaulių regione (8 41) 59 1172;
        • Panevėžio regione (8 45) 50 0904.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 9. Kokių veiksmų privalo imtis dujų tiekėjas ir per kiek laiko nuo vartotojo prašymo pateikimo dėl prisijungimo prie dujų sistemos turi atvesti dujas iki sklypo ribos?

        Dujų tiekėjas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo gavimo dienos, išnagrinėja prašymą ir raštu informuoja būsimą vartotoją apie savo sprendimą, bei pateikia prisijungimo sąlygų aprašą.

        Dujų tiekėjas, gavęs naujo vartotojo sutikimą su pasiūlytomis prisijungimo sąlygomis, parengia dujofikavimo investicijų projektą ir prijungimo sutarties projektą bei jį pasirašyti pateikia vartotojui. Dujofikavimo investicijų projektą dujų tiekėjas parengia ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų nuo naujo vartotojo sutikimo su dujų įmonės pasiūlytomis prisijungimo sąlygomis dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, informavus vartotoją apie tokio sprendimo būtinybę ir priežastis. Prijungimo sutarties projektas tarp dujų tiekėjo ir vartotojo parengiamas ir pateikiamas vartotojui pasirašyti ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo dujofikavimo investicijų projekto parengimo dienos.

        Naujo vartotojo prijungimo terminas nustatomas prijungimo sutartyje, tačiau privaloma vadovautis Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo, patvirtinto energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261 (Žin., 2012, Nr. 148-7620), įsakymo pakeitimas – 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-50 (Žin., 2013, Nr. 25-1241), reikalavimuose nurodytų terminų.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 10. Ar galima dujų balioną statyti pastato rūsyje?

        Draudžiama dujų balioną statyti rūsiuose ir tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 11. Ar būtinai dujų balionas ir dujinė viryklė turi būti sumontuoti vienoje patalpoje?

        Dujų balionų įrenginiai turi būti įrengiami (montuojami) pastatuose arba prie pastato sienų lauke. Montuojant dujų balionų įrenginius pastate, jie turi būti tose pačiose patalpose, kur sumontuoti prie jų pajungti dujiniai prietaisai.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 12. Kur galėčiau kreiptis dėl dujų balionų utilizavimo?

        Dujų balionų utilizavimą gali atlikti įmonės, turinčios Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą, kuriuo suteikiama teisė atlikti suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo darbus. Ar subjektas turi išduotą ir šiuo metu galiojantį atestatą, galite patikrinti interneto svetainės vei.lrv.lt „Įmonių atestavimas“ skyriuje, „Įmonių atestatų paieška“ srityje.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 13. Ar galima daugiabučiame gyvenamajame name (22 butų) įrengti dujinę viryklę ir buitinį 50 l talpos dujų balioną?

        Gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą dujų balionų įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 14. Kas atsako už vartotojo dujų sistemos priežiūrą?

        Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 52-2598) 57–58 punktų reikalavimuose įtvirtinta, kad vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai (toliau – vartotojai). Vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką. Dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 15. Ką daryti jei vartotojo dujų sistema buvo atjungta dėl įsiskolinimų?

        Gamtinių tiekimo ir vartojimo taisyklių (2014-10-15 TAR, Nr. 14190) 157 punkte nustatyta, kad dujų tiekimas vartotojui gali būti apribotas ir (ar) nutrauktas Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, jei, raštu įspėjus buitinį vartotoją prieš 15 kalendorinių dienų, nebuitinį vartotoją prieš 10 kalendorinių dienų, jis per šį terminą neatsiskaito už suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas.

        Jei dujų tiekimas buvo nutrauktas vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, 6 dalies 1 ir 3 punktų nustatytais atvejais ir Gamtinių tiekimo ir vartojimo taisyklių 158 punktu, dujų tiekimas atnaujinamas, kai vartotojas sumoka įsiskolinimus už dujas ir suteiktas paslaugas bei apmoka skirstymo sistemos operatoriui vartotojo dujų sistemos atjungimo / pajungimo bei kitas su tuo susijusias išlaidas sistemos operatoriaus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintais ir patvirtintais įkainiais. Kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atjungimo ir pajungimo paslaugos įkainių nėra suderinusi, taikomi skirstymo sistemos operatoriaus nustatyti įkainiai.

        Gamtinių dujų tiekimas atnaujinamas tik tada, kai vartotojas padengia įsiskolinimus ir apmoka dujų sistemos atjungimo ir pajungimo išlaidas.

        Dėl dujų tiekimo atnaujinimo reikia kreiptis į gamtinių dujų tiekimo įmonę, su kuria esate sudarę gamtinių dujų pirkimo– pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 16. Kada keičiami dujų skaitikliai?

        Dujų skaitikliai keičiami pasibaigus metrologinei patikrai arba jiems sugedus ir esant įtarimams dėl neteisėto dujų vartojimo.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 17. Kur kreiptis dėl sugedusios dujinės viryklės?

        Sugedus dujiniam prietaisui – dujinei viryklei, dujiniam šildymo katilui ar dujiniam vandens šildytuvuireikia kreiptis į įmones, kurios prekiauja ir remontuoja dujinius prietaisus. Tuo atveju, jeigu dujos bus nevartojimas ilgesnį laiką, apie tai vartotojas turi informuoti gamtinių dujų tiekimo įmonę, su kuria yra sudaręs Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 18. Kuomet dujų vartojimas laikomas neteisėtu?

        Gamtinių tiekimo ir vartojimo taisyklių (2014-10-15 TAR, Nr. 14190) 131 punkte nustatyta, jog neteisėtu dujų vartojimu laikoma:

        • sugadinta, išmontuota, pakeista ar sunaikinta dujų kiekio matavimo priemonė;
        • pažeistos ar nukabintos dujų sistemos plombos, pažeistas dujų kiekio matavimo priemonės papildomos saugos žymuo;
        • neteisėtai įrengtas dujų kiekio matavimo priemonės aplankos dujotiekis;
        • priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas dujų kiekio matavimo priemonės skaičiavimo įtaisas;
        • dujų vartojimas viršijant didžiausią leistiną dujų kiekio matavimo priemonės matuojamą srautą (Qmax);
        • neteisėtas prisijungimas prie veikiančių dujotiekių ir (ar) dujotiekių, įrenginių ar įtaisų pažeidimas;
        • dujos vartojamos nesudarius Dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo ar Dujų pirkimo–pardavimo ir dujų skirstymo paslaugos sutarties;
        • dujos vartojamos pasibaigus dujų kiekio matavimo priemonės metrologinės patikros terminui ir vartotojas nesutinka įleisti skirstymo sistemos operatoriaus darbuotojų ar kitų jo įgaliotų asmenų į vartotojo teritoriją ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti arbapakeisti matavimo priemonę ar fiksuoti jų rodmenis;
        • dujos vartojamos, kai tiekimo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus išnaudojusi visas teisines priemones nutraukia dujų tiekimą vartotojui, o vartotojas nesudaro sąlygų fiziniam dujų tiekimo nutraukimui.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 19. Kokia suskystintų dujų masė turi būti užpildytame dujų balione?

        Suskystintų naftos dujų  masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 3 kilogramai – 7,2 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose, 19 kilogramų – 46 litrų talpos dujų balionuose, 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose ir 33 kilogramai – 79 litrų talpos dujų balionuose.

        Į balioną pripildytų dujų masės leistinas nuokrypis gali būti: ±100 gramų – iki 11 kilogramų talpos balionams, ±200 gramų – nuo 11 kilogramų iki 63 kilogramų talpos balionams. Faktinis dujų masės nuokrypis nuo dujų balione esančių suskystintų naftos dujų masės turi būti įrašytas specialioje etiketėje, kuri tvirtinama prie dujų baliono. Šie reikalavimai nustatyti Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 84 punkte (Žin., 2008, Nr. 85-3397).  

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 20. Noriu atsisakyti gamtinių dujų tiekimo. Kur kreiptis?

        Jei norite atsisakyti gamtinių dujų tiekimo, turite kreiptis į dujas tiekiančią bendrovę dėl sudarytos Dujų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 21. Kas turi instruktuoti buitinius vartotojus, kaip saugiai naudotis dujomis ir dujiniais prietaisais?

        Buitinius vartotojus, kaip saugiai naudotis dujomis, instruktuoja dujų įmonės, kurios sudaro dujų pirkimo–pardavimo sutartis su vartotoju, darbuotojai. Instruktavimo metu buitiniam vartotojui turi būti įteikiama atmintinė, kaip saugiai naudotis dujomis.

        Kaip naudotis dujiniais prietaisais, instruktuoja dujinius prietaisus montuojantys, paleidimo, derinimo darbus atliekantys ar juos eksploatuojantys asmenys. Pagrindiniai reikalavimai, kaip saugiai eksploatuoti dujinius prietaisus, nurodyti dujinių prietaisų naudojimo instrukcijose.

        Buitinis vartotojas, instruktuotas, kaip saugiai naudotis dujomis ir kaip naudotis dujiniais prietaisais, privalo instruktuoti kitus asmenis, kurie naudojasi jo dujiniais prietaisais.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 22. Kas kiek laiko turi būti atliktas periodinis buitinių dujų balionų techninės būklės tikrinimas? Kieno lėšomis jis atliekamas?

        Buitinių dujų balionų techninė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas 10 metų. Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas atliekamas suskystintas naftos dujas į dujų balionus pilstančių ir (ar) šiais balionais prekiaujančių juridinių asmenų lėšomis.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 23. Kokius darbus draudžiama vykdyti skirstomojo dujotiekio apsaugos zonoje?

        Skirstomojo dujotiekio apsaugos zona yra po 2 metrus į abi puses nuo požeminio dujotiekio vamzdyno. Be raštiško leidimo dujotiekių apsaugos zonoje draudžiama vykdyti šiuos darbus:

        • kasti žemę giliau kaip 30 cm;
        • sodinti medžius ir krūmus;
        • vykdyti statybos, rekonstravimo darbus;
        • statyti, griauti bet kokius statinius ar įrenginius;
        • vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;
        • perstatyti dujotiekių įtaisų ženklus, dujotiekius žyminčius stulpelius;
        • įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, transporto sustojimo vietas, mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles;
        • įrengti stacionarias tvoras ar aptvarus;
        • įrengti kelius per vamzdynų trasas;
        • dirbti smūginiais mechanizmais, vykdyti sprogdinimo darbus;
        • vykdyti vandens telkinių dugno gilinimo darbus;
        • vykdyti kitų inžinerinių tinklų statybą betranšėjiniu būdu;
        • vykdyti geologinius, geodezijos ir kitus tyrinėjimo darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ar grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu.

        Prieš žemės kasimo darbų pradžią turi būti gautas raštiškas dujotiekius eksploatuojančios įmonės sutikimas.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 24. Kokius dokumentus pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai kreipiantis dėl individualaus namo dujų sistemos patikrinimo ir pažymos apie jo techninę būklę išdavimo?

        Kreipiantis dėl individualaus namo dujų sistemos techninės būklės patikrinimo ir pažymos išdavimo, turi būti pateikti šie dokumentai:

        1. prašymas su pridedamų dokumentų sąrašu (prašymo formą rasite adresu http://vei.lrv.lt);
        2. statybą leidžiantis dokumentas ir nuosavybės dokumentai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie pastato patalpų nuosavybę);
        3. suderintas dujotiekio projektas su žymomis „Taip pastatyta";
        4. dujotiekio prisijungimo sąlygos;
        5. statybos techninis pasas;
        6. medžiagų, konstrukcijų ir įrenginių sertifikatai, atitikties deklaracijos, techniniai pasai;
        7. dūmtraukio įdėklo, dūmtraukio-ortakio įrengimo aktas;
        8. dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros aktas;
        9. medžiagų, konstrukcijų ir įrenginių techniniai pasai;
        10. dujų prietaiso prijungimo kabelio ir instaliacijos izoliacijos varžos matavimo, ir įžeminimo grandinės pereinamų taškų matavimo protokolai ir matavimus atlikusiai bendrovei Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto atestato kopija;
        11. patalpos uždujinimo signalizacijos įrangos ir sumontavimo dokumentacija (teisės aktuose numatytais atvejais).

        Paslauga yra mokama. Įkainiai nurodyti adresu http://vei.lrv.lt.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 25. Kokius dokumentus pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai kreipiantis dėl daugiabučio namo dujų sistemos patikrinimo ir pažymos apie jo techninę būklę išdavimo?

        Kreipiantis dėl pažymos apie daugiabučio namo dujų sistemos techninės būklės patikrinimą išdavimo, Valstybinei energetikos inspekcijai turi būti pateikti šie dokumentai:

        1. 1. prašymas su pridedamų dokumentų sąrašu (prašymo formą rasite adresu http://vei.lrv.lt);
        2. statybą leidžiantis dokumentas ir nuosavybės dokumentai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie pastato patalpų nuosavybę);
        3. suderintas dujotiekio projektas su žymomis „Taip pastatyta";
        4. dujotiekio prisijungimo sąlygos;
        5. statybos techninis pasas;
        6. medžiagų, konstrukcijų ir įrenginių sertifikatai, atitikties deklaracijos, techniniai pasai;
        7. dūmtraukio įdėklo, dūmtraukio-ortakio įrengimo aktas;
        8. dujų prietaiso prijungimo kabelio ir instaliacijos izoliacijos varžos matavimo, ir įžeminimo grandinės pereinamų taškų matavimo protokolai ir matavimus atlikusiai bendrovei Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto atestato kopija;
        9. dujotiekio dalies rangovo darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (tik tuo atveju, jei statinys priskirtas ypatingo statinio kategorijai);
        10. patalpos uždujinimo signalizacijos įrangos ir sumontavimo dokumentacija (teisės aktų numatytais atvejais).

        Paslauga yra mokama. Teikiamos paslaugų įkainiai nurodyti adresu http://vei.lrv.lt.

        Atnaujinta: 2016 06 29

    • Atsinaujinantys ištekliai 15
      • 1. Kur kreiptis dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo?

        Pareiškėjai dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensacijų išmokėjimo turi kreiptis į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratorių – BALTPOOL, UAB, kuri atlieka VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo funkcijas.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 2. Ar reikia pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai apie pakeistus veikiančios fotovoltinės saulės elektrinės keitiklius (inverterius)?

        Teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, jog fotovoltinės saulės elektrinės savininkas arba jo įgaliotas asmuo turėtų informuoti Valstybinę energetikos inspekciją apie elektrinės eksploatavimo metu pakeistus keitiklius.

        Pažymime, kad keitiklis yra įrenginys, kuris fotovoltinės saulės modulių nuolatinę įtampą (nuolatinę srovę) keičia į kintamą įtampą (kintamą srovę). Jis skirtas pagamintą energiją pakeisti į naudotiną energijos formą. Pakeitus keitiklius į tos pačios galios naujus keitiklius, fotovoltinės saulės elektrinės įrengtoji galia nesikeičia.

        Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 128-6443) 57 p. ir 65 p. nustatyta, kad fotovoltinės saulės elektrinės savininkas arba jo įgaliotas asmuo turi užtikrinti įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą. Eksploatavimo metu energetikos įrenginiuose padaryti pakeitimai turi būti nedelsiant pažymėti schemose ir brėžiniuose. Atsakingasis darbuotojas, padaręs pakeitimą, turi pasirašyti, nurodyti savo pareigas ir pakeitimo datą.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 3. Ką daryti, jei suteikta naudoti galia yra mažesnė negu generatoriaus, kurį ketinama statyti?

        Jei leistina naudoti galia yra mažesnė negu norimo pastatyti generatoriaus galia, reikia pasididinti leistiną naudoti galią. Dėl leistinos galios padidinimo turite kreiptis į elektros energijos tiekėją – AB „Energijos skirstymo operatorius“, interneto svetainės adresas – www.eso.lt.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 4. Ar gali būti atliktas sumontuotos fotovoltinės elektrinės įrenginių techninės būklės patikrinimas, jei operatorius dar neįrengė apskaitos ir neatliko operatoriaus tinklo pertvarkymo darbų?

        Valstybinė energetikos inspekcija negali atlikti fotovoltinės elektrinės įrenginių techninės būklės įvertinimo, kadangi Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (Žin., Nr. 82-4279)  35 punkte nustatyta, kad vartotojų ar gamintojo elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami tik tada, kai operatorius yra atlikęs visus reikalingus elektros tinklų įrengimo (rekonstravimo) bei visus kitus darbus, kurie yra būtini vartotojų ar gamintojų elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 5. Ar reikia gauti Valstybinės energetikos inspekcijos išduodamą energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą tuo atveju, jei planuojama kelti jau veikiančios saulės elektrinės metalines konstrukcijas jas įbetonuojant ir atlikti saulės modulių atnaujinimą nekeičiant adreso, prijungimo taško bei instaliuotos galios?

        Vadovaujantis Elektros tinklų statybos rūšys (Žin., 2004, Nr. 44-1470) ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" (Žin., 2002, Nr. 119-5372) reikalavimais, veikiančios saulės elektrinės (iki 30 kW įrengtosios galios) sugedusių modulių (ne daugiau kaip pusės iš visos sistemos) pakeitimas, nekeičiant visos elektrinės įrengtosios galios, yra saulės elektrinės paprastasis remontas, todėl nereikalaujama, kad būtų atliktas saulės elektrinės techninės būklės patikrinimas. Tuo atveju, jei bus keičiami daugiau nei pusė ar visi sugedę saulės moduliai, nekeičiant visos elektrinės įrengtosios galios, tai bus saulės elektrinės kapitalinis remontas, todėl turi būti atliktas energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimas ir būtina gauti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą iš Valstybinės energetikos inspekcijos.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 6. Kuo skiriasi integruota ir neintegruota į pastatą saulės šviesos energijos elektrinė?

        Integruota į pastatą saulės šviesos energijos elektrinė – elektrinė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) įrengiami į pastato sieną ar stogą (ar jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus iš pastato sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio.

        Neintegruota į pastatą saulės šviesos energijos elektrinė – elektrinė, kurią sudaro stacionariai arba naudojant saulę sekančias sistemas – kintamai, sumontuoti saulės šviesos energijos moduliai ant pastato konstrukcijos ir (ar) žemės ir neužtikrinanti pastato apsaugos nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo).

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 7. Kokia institucija tikrina, ar įrengta saulės šviesos energijos elektrinė integruota į pastatą?

        Saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą nustato, tai yra – tikrina, ar saulės šviesos energijos elektrinė integruota į pastatą, Valstybinė energetikos inspekcija.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 8. Kur atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas gali parduoti pagamintą elektros energiją, jei nesinaudoja skatinimo priemonėmis?

        Elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius, gali parduoti elektros energiją vadovaudamiesi bendrąja tvarka, kuri nustatyta Prekybos elektros energija taisyklėse (Žin., 2009, Nr. 149-6677).

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 9. Kokia valstybės rinkliava už leidimų verstis veikla elektros energetikos sektoriuje išdavimą, pakeitimą, patikslinimą ar dublikato išdavimą?

        Valstybės rinkliava už leidimų verstis veikla elektros energetikos sektoriuje išdavimą, pakeitimą, patikslinimą ir dublikato išdavimą galite rasti interneto svetainėje, „Paslaugos", skyriuje, „Valstybės rinkliava" skiltyje.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 10. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW?

        Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turi būti gautas prieš elektros energijos gamybos įrenginių – elektrinės statybas.

        Norint gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, reikia pateikti:

        1. Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių priede nurodytos formos prašymą (atsisiųsti nustatytą prašymo formą);
        2. prie prašymo privaloma pateikti dokumentus, nurodytus minėtų taisyklių 17, 20.1 ir 20.3.1 punktuose nurodytus dokumentus, t. y. :
          1. tinklų operatoriaus – AB „Energijos skirstymo operatorius" išduotų išankstinių prijungimo sąlygų kopiją;
          2. žemės sklypo ar jo dalies, kuriame planuojama statyti elektros energijos gamybos įrenginius, nuosavybės teisę ar kitus teisėto valdymo pagrindus įrodančius dokumentus (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Nuosavybės teisę ar kitus teisėto valdymo pagrindus įrodantys dokumentai privalo būti įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Šie dokumentai turi būti išduoti ne vėliau kaip prieš 1 metus;
          3. laisvos formos bendraturčio sutikimą (bendrosios dalinės nuosavybės atveju);
          4. dokumentus patvirtinančius, kad pareiškėjas - fizinis asmuo turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją);
          5. pavedimo arba banko kvito kopiją, patvirtinančią, kad sumokėta valstybės rinkliava. Valstybės rinkliavos mokestis už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą – 50 eurų. Plačiau apie tai skaitykite čia.

        Atnaujinta: 2016 12 01

      • 11. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra didesnė kaip 10 kW?

        Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turi būti gautas prieš elektros energijos gamybos įrenginių – elektrinės statybas.

        Norint gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra didesnė kaip 10 kW, reikia pateikti:

        • Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių priede nurodytos formos prašymą (atsisiųsti nustatytą prašymo formą);
        • prie prašymo privaloma pateikti dokumentus, nurodytus minėtų taisyklių 20 punkte. Išsamią informaciją apie leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą, prašymo formą ir dokumentų sąrašą taip pat galite rasti čia;
        • pavedimo arba banko kvito kopiją, patvirtinančią, kad sumokėta valstybės rinkliava. Valstybės rinkliavos mokestis už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą – 50 eurų. Plačiau apie tai skaitykite čia.

        Atnaujinta: 2016 12 01

      • 12. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti leidimą gaminti elektros energiją, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW?

        Leidimas gaminti elektros energiją turi būti gautas baigus statyti elektros energijos gamybos įrenginius – elektrinę.

        Norint gauti leidimą gaminti elektros energiją paskirstytosios gamybos atveju, tai yra – kai elektros energijos gamybos įrenginiai jungiami prie elektros skirstomųjų tinklų, ir elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, reikia pateikti:

        Atnaujinta: 2016 12 01

      • 13. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti leidimą gaminti elektros energiją, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra didesnė nei 10 kW?

        Leidimas gaminti elektros energiją turi būti gautas baigus statyti elektros energijos gamybos įrenginius –  elektrinę.

        Norint gauti leidimą gaminti elektros energiją, kai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia yra didesnė nei 10 kW, reikia pateikti:

        • Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių priede nurodytos formos prašymą (atsisiųsti nustatytą prašymo formą);
        • prie prašymo privaloma pateikti dokumentus, nurodytus minėtų taisyklių 18 punkte. Išsamią informaciją apie leidimų gaminti elektros energiją išdavimą, prašymo formą ir dokumentų sąrašą taip pat galite rasti čia;
        • pavedimo arba banko kvito kopiją, patvirtinančią, kad sumokėta valstybės rinkliava. Valstybės rinkliavos mokestis už leidimo gaminti elektros energiją išdavimą – 65 eurai. Plačiau apie tai skaitykite čia.

        Atnaujinta: 2016 12 01

      • 14. Kuriam laikotarpiui išduodami leidimai vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje?

        Leidimai vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Tuo atveju, kai plėtojamos elektros energijos gamybos technologijos savybės objektyviai sąlygoja ilgesnius statybos ir įrengimo terminus, pateikus atitinkamus dokumentus, pagrindžiančius ilgesnius statybos ir įrengimo terminus nei leidimo galiojimo laikotarpis, išduodami leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ilgesniam nei 36 mėnesių laikotarpiui.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 15. Kiek kartų gali būti pratęsiamas išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas?

        Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus:

        • vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių – 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu pateikiami dokumentai, pagrindžiantys, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių;
        • vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu pateikiama statybą leidžiančio dokumento kopija, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentai, įrodantys, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.

        Atnaujinta: 2016 06 29

    • Ginčų sprendimas ir skundų nagrinėjimas 22
      • Ginčų sprendimas 14
        • 1. Kas yra vartojimo ginčas?

          Vartojimo ginčas – iš vartojimo sutarties kilęs energijos vartotojo – asmens, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams, – ir energetikos įmonės nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų.

          Atnaujinta: 2016 07 12

        • 2. Kokiu būdu energijos vartotojas gali apginti savo teises ar teisėtus interesus?

          Energijos vartotojas, manantis, jog energetikos įmonė pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, ir siekiantis, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai, turi teisę kreiptis į vieną iš šių subjektų:

          • pardavėją ar paslaugų teikėją – energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimą;
          • vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, pvz., į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri nagrinėja energijos vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo;
          • teismą.

          Atnaujinta: 2016 07 12

        • 3. Kur pirmiausia turi kreiptis energijos vartotojas prieš kreipdamasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą – Valstybinę energetikos inspekciją?

          Energijos vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, ir ketinantis dėl kilusio ginčo sprendimo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, prieš kreipdamasis į Valstybinę energetikos inspekciją pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai energijos vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.

          Pažymėtina, kad energijos vartotojas privalo kreiptis į energetikos įmonę ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

          Atnaujinta: 2016 07 12

        • 4. Kokie vartojimo ginčai sprendžiami Valstybinėje energetikos inspekcijoje?

          Valstybinė energetikos inspekcija ne teismo tvarka nagrinėja energijos vartotojų ginčus, kilusius su energetikos įmonėmis, dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

          Atnaujinta: 2016 07 12

        • 5. Per kiek laiko energetikos įmonė privalo išnagrinėti energijos vartotojo kreipimąsi ir į jį atsakyti?

          Energetikos įmonė privalo neatlygintinai išnagrinėti energijos vartotojo kreipimąsi ne vėliau kaip per 30 dienų nuo energijos vartotojo kreipimosi gavimo dienos ir pateikti energijos vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais, kurių kopijos privalo būti pridėtos prie atsakymo.

          Atnaujinta: 2016 07 12

        • 6. Kur kreiptis energijos vartotojui, jeigu energetikos įmonė netenkina energijos vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies?

          Jeigu energetikos įmonė netenkina energijos vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, apie tai nurodoma energetikos įmonės parengtame atsakyme, kuriame taip pat turi būti nurodyta į kokią vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą, turėtų kreiptis energijos vartotojas, pvz., į Valstybinę energetikos inspekciją energijos vartotojas bus nukreiptas tuo atveju, jei ginčas tarp jo ir energetikos įmonės kilo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

          Pažymėtina, kad energijos vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima energijos vartotojo teisės kreiptis į teismą.

          Atnaujinta: 2016 07 12

        • 7. Kokios institucijos ne teismo tvarka sprendžia vartojimo ginčus, kilusius tarp energijos vartotojo ir energetikos įmonės?

          Tarp energijos vartotojų ir energetikos įmonių kilusius vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ne teismo tvarka sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija.

          Energijos vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai, sprendžia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (www.regula.lt).

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 8. Per kiek laiko energijos vartotojas turi kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, jeigu energetikos įmonė netenkina jo reikalavimų arba tenkina juos iš dalies?

          Energijos vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ne vėliau negu per vienerius metus nuo kreipimosi į energetikos įmonę.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 9. Kokius dokumentus turi pateikti energijos vartotojas, kreipdamasis į Valstybinę energetikos inspekciją dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo?

          Energijos vartotojas, kreipdamasis į Valstybinę energetikos inspekciją, privalo pateikti:

          • laisvos formos prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, laikoma, kad prašymas yra pasirašytas.
          • energetikos įmonės atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, jeigu energetikos įmonės atsakymas per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos negautas, – vartotojo kreipimosi į energetikos įmonę kopiją;
          • vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu;
          • prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas;
          • paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje;
          • jeigu energijos vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, – dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas.

          Atnaujinta: 2017 05 18

        • 10. Kokiu būdu pateikti prašymą nagrinėti vartojimo ginčą Valstybinei energetikos inspekcijai?

          Energijos vartotojas, kurio netenkina energetikos įmonės atsakymas, dėl to paties ginčo dalyko turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu. Asmenų priėmimo vietos adresas, darbo valandos, telefonų numeriai bei elektroninio pašto adresai skelbiami interneto svetainėje, adresuhttp://vei.lt/index.php?id=1944. Prašymą spręsti vartojimo ginčą gali pateikti tik energijos vartotojas, siekiantis apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 11. Kokią informaciją nurodyti prašyme dėl vartojimo ginčo sprendimo?

          Energijos vartotojas prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi nurodyti:

          • vardą, pavardę, adresą;
          • energetikos įmonės, dėl kurios veiksmų (neveikimo) pateikiami reikalavimai, pavadinimą, buveinės adresą;
          • vartojimo sutartį, dėl kurios kyla ginčas;
          • ginčo aplinkybes;
          • energijos vartotojo reikalavimą;
          • informaciją, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo;
          • pridedamų dokumentų sąrašą.

          Jeigu energijos vartotojas pateikia ne visus privalomus pateikti dokumentus ar prašymas nagrinėti vartojimo ginčą neatitinka nustatytų reikalavimų (nenurodyta reikalaujama informacija), Valstybinė energetikos inspekcija privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, Valstybinė energetikos inspekcija turi teisę pareikalauti, kad vartotojas ar energetikos įmonė pateiktų dokumentų originalus.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 12. Kiek laiko trunka vartojimo ginčo sprendimas Valstybinėje energetikos inspekcijoje?

          Vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai gauti visi pateikti privalomi dokumentai. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, Valstybinė energetikos inspekcija gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalys informuojamos apie termino pratęsimą.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 13. Per kiek laiko ir kam galima apskųsti priimtą Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą ar procedūrinį sprendimą dėl vartojimo ginčo išsprendimo?

          Pažymime, kad kreipimasis į teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo apskundimu.

          Valstybinės energetikos inspekcijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 14. Per kiek laiko įsigalioja Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas ir kaip jis vykdomas?

          Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

          Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, jeigu sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

          Atnaujinta: 2016 09 05

      • Skundų nagrinėjimas 7
        • 1. Kas yra skundas?

          Skundas – pareiškėjo (energijos vartotojo, energetikos įmonės ar kito asmens) rašytinis kreipimasis į Valstybinę energetikos inspekciją, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 2. Kokius skundus nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija?

          Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja skundus – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 3. Kokius dokumentus pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai kreipiantis dėl skundo nagrinėjimo?

          Pareiškėjas, kreipdamasis į Valstybinę energetikos inspekciją, pateikia:

          • laisvos ar nustatytos formos skundą, kurį pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas (skundo forma doc; skundo forma pdf.);
          • skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas, jei turi;
          • įgaliojimą, jeigu pareiškėjui atstovauja atstovas.

          Pažymime, kad skundas turi būti išsamus ir konkretus, skundžiami veiksmai ar neveikimas turi būti nurodyti glaustai ir aiškiai, tiksliai suformuluotas reikalavimas pagal Valstybinei energetikos inspekcijai suteiktą kompetenciją.

          Tais atvejais, kai skundą pasirašo pareiškėjo atstovas, prie pareiškėjo atstovo paduodamo skundo turi būti pridėtas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis jo įgaliojimus.

          Skundas turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į valstybinę kalbą, išskyrus atvejus, kai vadovaudamasi tarptautinės teisės aktais į Valstybinę energetikos inspekciją raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 4. Kokią informaciją būtina nurodyti skunde?

          Pateiktame skunde turi būti nurodyta:

          • institucijos, kuriai teikiamas skundas, pavadinimas;
          • pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jei jis yra, vardas, pavardė, adresas ir duomenys ryšiui palaikyti (telefono numeris, el. paštas);
          • skundžiamo asmens vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinės adresas);
          • konkretus teisių ar teisėtų interesų pažeidimas;
          • teisių ar teisėtų interesų pažeidimo paaiškėjimo diena (laikas);
          • pareiškėjo reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas;
          • informacija, ar tų pačių šalių skundas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra nagrinėjamas ar nebuvo išnagrinėtas VEI ar kitoje skundus nagrinėjančioje institucijoje;
          • informacija, ar teismas nėra priėmęs sprendimo tuo pačiu klausimu;
          • pridedamų dokumentų kopijų (skundo priedų) sąrašas, jei teikiami;
          • skundo surašymo vieta ir data.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 5. Kokiu būdu pateikti skundą Valstybinei energetikos inspekcijai?

          Skundai gali būti siunčiami paštu, elektroniniu paštu ar pateikiami asmeniškai. Elektroniniu paštu siunčiamas skundas turi būti patvirtintas elektroniniu parašu.

          Asmenų priėmimo vietos adresas, darbo valandos, telefonų numeriai bei elektroninio pašto adresai skelbiami interneto svetainėje, adresu http://vei.lrv.lt.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 6. Kiek laiko trunka skundo nagrinėjamas?

          Skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundo nagrinėjimas negali būti baigtas, skundo nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

          Atnaujinta: 2016 09 05

        • 7. Per kiek laiko ir kam galima apskųsti priimtą Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą ar procedūrinį sprendimą?

          Dėl sprendimų Valstybinei energetikos inspekcijai išnagrinėjus skundą apskundimo: pareiškėjas turi teisę skųsti VEI priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

          Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo VEI sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

          Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo VEI sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

          Atnaujinta: 2016 09 05

      • Žalos atlyginimas 1
        • 1. Ar Valstybinė energetikos inspekcija gali panaikinti energetikos įmonių surašytus dokumentus, aktus, pažymas, ar gali priimti sprendimus dėl žalos dydžio ir jos pagrįstumo?

          Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. sausio 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1-7 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 10.12 punkte nustatyta, Valstybinė energetikos inspekcija ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; taip pat nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Pagal šią ir kitas teisės normas Valstybinė energetikos inspekcija neturi teisės panaikinti energetikos įmonių surašytų dokumentų, taip pat nagrinėti žalos nustatymo ir atlyginimo klausimų. Klausimai dėl galimai netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio, dėl žalos nustatymo pagrįstumo spręstini teisme.

          Atnaujinta: 2016 07 29

  • Verslo atstovų DUK 42
    • Įmonių atestavimas 14
      • 1. Kokios akredituotos sertifikavimo įstaigos vykdo energetikos darbuotojų atestavimą?

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1-158 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo", nuo 2016 m. sausio 1 d. energetikos darbuotojų atestavimo veiklą vykdo energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos, akredituotos pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai".

        Daugiau informacijos apie akredituotas energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigas rasite Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nab.lt, srityje „Akredituotos įstaigos", skiltyje „Asmenų sertifikavimo įstaigos".

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 2. Kokius dokumentus pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos norint gauti atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti energetikos įrenginius?

        Visi reikalingi dokumentai nurodyti Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 (Žin., 2010, Nr. 120-6154; 2013, Nr. 122-6195), IV skyriuje.

        Daugiau informacijos apie šią paslaugą, reikalingų dokumentų formas rasite interneto svetainės https://vei.lrv.lt skyriuje „Paslaugos“, „Administracinės paslaugos“ srityje esančiame administracinės paslaugos „Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimas“ aprašyme.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 3. Kokius atestatus turi gauti įmonė, jei planuoja vykdyti elektros instaliacijos (iki 1000 V įtampos) darbus?

        Įmonė turi turėti elektros variklių ir generatorių elektros instaliacijos (iki 1000 V) eksploatavimo darbų atestatą.

        Norėdami gauti atestatą, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti elektros įrenginius, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos turite pateikti dokumentus, nurodytus Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 (Žin., 2010, Nr. 120-6154; 2013, Nr. 122-6195), IV skyriuje.

        Daugiau informacijos apie šią paslaugą ir reikalingų dokumentų formas rasite interneto svetainės https://vei.lrv.lt skyriuje „Paslaugos“, „Administracinės paslaugos“ srityje esančiameadministracinės paslaugos „Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimas“ aprašyme.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 4. Ar energetikos įmonė gali atestuoti savo įmonės darbuotojus?

        Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 130-6581; 2013, Nr. 100-4970) 14.3 punkto reikalavimuose nustatyta, kad energetikos įmonė savo nustatyta tvarka turi teisę atlikti įmonės darbuotojų atestavimą minėto aprašo 1–4, 6 prieduose nustatytais atvejais ir išduoti energetikos darbuotojo pažymėjimą, sustabdyti jo galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą arba panaikinti galiojimą.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 5. Kokie išsilavinimo reikalavimai keliami asmenims, atestuojantiems energetikos įmonių, neeksploatuojančių valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovus (pavaduotojus) ar jų įgaliotus asmenis, atsakingus už energetikos įrenginių eksploatavimo veiklą?

        Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad energetikos įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį atitinkamos energetikos srities išsilavinimą.

        Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (Žin., 2010, Nr. 130-6650; 2012, Nr. 110-5608) 16 punkte nurodoma, kad energetikos įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai (pavaduotojai) ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį atitinkamos energetikos (technologijos mokslų) srities išsilavinimą arba inžinerijos ir inžinerinių profesijų aukštąjį koleginį išsilavinimą.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 6. Kokie reikalavimai keliami įmonei, norinčiai papildyti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę atlikti elektros įrenginių matavimus?

        Reikalavimai nurodyti Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 120-6154; 2013, Nr. 122-6195) IV skyriuje. Įmonė, norėdama vykdyti šiuos darbus, turi turėti reikalingą įrangą ir atestuotus darbuotojus, kuriuos pagal Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 130-6581; 2013, Nr. 100-4970) 13.1 punkto reikalavimus atestuoja energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos. Pagal minėtos tvarkos 14.3 punktą, energetikos įmonė turi teisę savo nustatyta tvarka atestuoti įmonės darbuotojus (pagal 1 priede nustatytą tvarką).

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 7. Ar gali fizinis asmuo (namo pirmininkas ar kitas asmuo pagal sutartį, sudaryta su daugiabučio gyvenamojo namo bendrija) vykdyti namo šilumos ūkio priežiūrą?

        Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488; 2011, 130-6182) 32 punktu, daugiabučio namo valdytojas gali būti prižiūrėtojas, jeigu jis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 20, 66 punktai) eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, jei fizinis asmuo atitinka Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, aktuali redakcija 2014-05-16 TAR, Dok. Nr. 5481) 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir turi galiojantį Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius arba energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos išduotą atestatą.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 8. Kokie reikalavimai keliami įstaigai, norinčiai tapti sertifikavimo įstaiga, vykdančia energetikos darbuotojų atestavimą?

        Norint vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą, būtina atitikti Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše (Žin., 2012, Nr. 130-6581) nustatytus reikalavimus sertifikavimo įstaigoms ir Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024: 2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ 8 skyriuje numatytus bendruosius reikalavimus sertifikavimo schemoms.

        Nors šiame standarte nenustatyti detalūs reikalavimai sertifikavimo schemoms, tačiau sertifikavimo įstaigos parengtoje sertifikavimo schemoje privalo būti pateikta: sertifikavimo taikymo sritis, darbų, užduočių ir procedūrų aprašymas, pradinio, periodinio ir papildomo atestavimo kriterijai ir periodiškumas, energetikos darbuotojų bendrųjų ir specialiųjų žinių vertinimo programa bei kvalifikaciniai ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimai pagal kiekvieną energetikos darbuotojų kategoriją, energetikos darbuotojo pažymėjimų išdavimo (sustabdymo, panaikinimo) kriterijai ir tvarka, nurodyta apskundimo tvarka bei ataskaitų teikimo tvarka. Atestuojant energetikos darbuotoją siūloma, kad būtų pateikta ne mažiau kaip 60 klausimų, o atestavimą vykdytų personalas, kurio kompetencija yra ne žemesnė nei atestuojamojo asmens.

        Parengti derinti dokumentai su lydraščiu turi būti pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, kuri, vadovaudamasi Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo 12.3 punktu, derina sertifikavimo įstaigų parengtas sertifikavimo schemas ir kitus Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17024: 2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ nurodytus dokumentus, reikalingus vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą.

        Pažymime, kad sertifikavimo įstaigos, ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d., privalo akredituotis pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ nustatytus reikalavimus.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 9. Ar energetikos įmonė gali suteikti darbų vadovams energetikos darbuotojo kvalifikaciją vadovauti objektų ir įrenginių statybai (montavimui)?

        Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 130-6581) 1 priede nurodyta, kad elektros įrenginius montuojantys specialistai atestuojami sertifikavimo įstaigoje arba energetikos įmonėje. Vadovaujantis minėta nuostata, energetikos objektų statybos darbų vadovai (specialistai) yra atestuojami elektros objektų ir įrenginių statyba (montavimas) veiklos sričiai kaip ir elektros įrenginius montuojantys specialistai energetikos įmonėje nustatyta tvarka.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 10. Ar yra sąrašas, kuriame būtų nurodyta, kokias priemones (įrankius, matavimo prietaisus ar kt.) privalo turėti įmonė, norinti vykdyti elektros, automatikos paleidimo-derinimo darbus energetikos įrenginiuose (iki 1000 V)?

        Atskiro sąrašo, kuriame būtų nurodyta techninė ir technologinė įranga bei prietaisai norint vykdyti elektros, automatikos paleidimo-derinimo darbus energetikos įrenginiuose (iki 1000 V) nėra. Įmonė, atsižvelgdama į darbų pobūdį, tokį sąrašą turi sudaryti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintomis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 39-1878; 2012, Nr. 124-6254).

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 11. Kokiu atveju statybos ir montavimo darbus atliekanti įmonė turi turėti Valstybinės energetikos inspekcijos išduodamus energetikos įrenginių eksploatavimo atestatus?

        Atliekant statybos, montavimo darbus veikiančiuose energetikos įrenginiuose ir vykdant bandymo, paleidimo ir derinimo darbus, energetikos įrenginius statanti, montuojanti įmonė privalo turėti Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti energetikos įrenginius. Pažymime, kad Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 128-6443) 13 punkte nustatyta, jog prieš energetikos objekto (paleidimo komplekso) statybos užbaigimą reikia įrenginius individualiai išbandyti ir kompleksiškai įvertinti kiekvieną sistemą, vadovaujantis energetikos įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais, įrenginių savininko norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimais. Vadovaujantis Energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) nuostatomis, minėti darbai apima sąvoką energetikos įrenginių eksploatavimas. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad energetikos įrenginių eksploatavimas tai – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog energetikos veikla - ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos įrenginių eksploatavimą. Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, yra draudžiama.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 12. Ar įmonė, atliekanti 0,4-10 kV elektros oro linijų trasų valymo – medžių ir krūmų kirtimo, linijų valymo, medžių genėjimo – darbus, privalo turėti Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą ir galėtų prisijungti prie nurodymų įforminimo programos (NĮP) ir rašyti nurodymus darbams atlikti?

        Medžių ir krūmų kirtimas elektros oro linijų trasose nėra energetikos veikla. Oro linijų trasų valymas tai –neelektrotechniniai darbai, vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje, ir šiems darbams vykdyti nereikia turėti Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto atestato eksploatuoti energetikos įrenginius. Neelektrotechniniai darbai elektros tinkle apsaugos zonoje atliekami pagal nurodymus, kurie išrašomi prižiūrintiesiems. Nurodymą prižiūrinčiajam išrašo elektros tinklo, kuriame vykdomi darbai, atsakingas personalas. Atliekant oro linijų trasų valymo darbus pagal rangos sutartį, prisijungti prie nurodymų įforminimo programos (NĮP) nereikia. Reikia kreiptis į elektros tinklų operatorių, kad prižiūrinčiajam būtų išrašytas nurodymas atlikti darbus elektros tinklų apsaugos zonoje.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 13. Ar veikiančių dujotiekių povandeninių perėjų apžiūras ir remontą atlikti gali tik atestuota įmonė ir atestuoti energetikos darbuotojai?

        Atlikti dujotiekių povandeninių perėjų apžiūras ir remontą gali ūkio subjektai, turintys energetikos darbuotojus, atestuotus pagal Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše (Žin., 2010, Nr. 130-6650; 2012, Nr. 110-5608) nustatytus reikalavimus, ir Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. Šio atestato darbų sąraše turi būti nurodyta, kad ūkio subjektas gali vykdyti dujotiekių povandeninių perėjų techninės priežiūros ir remonto darbus.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 14. Per kiek laiko išduodamas atestatas eksploatuoti energetikos įrenginius?

        Vadovaudamasi Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 120-6154; 2013, Nr. 122-6195) 30.5 punktu, sprendimą dėl atestato ir jo privalomojo priedo išdavimo (papildymo ar patikslinimo) Valstybinė energetikos inspekcija priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos.

        Atnaujinta: 2016 07 29

    • Ūkio subjektų patikrinimai 12
      • 1. Kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdoma energetikos objektų ir įrenginių kontrolė?

        Energetikos objektų ir įrenginių kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašu, kuriamenustatyta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnų veikla, kontroliuojant energetikos objektų, energetikos įrenginių, energijos vartotojų energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, techninę saugą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 2. Kokie teisės aktai reglamentuoja periodinį daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimą?

        Periodinis daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254) ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtintu Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinių patikrinimų tvarkos aprašu (Žin., 2013, Nr. 67-3388, Nr. 109-5415; 2015-05-29 TAR, Dok. Nr. 8283).

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 3. Kas atlieka techninės būklės patikrinimą po atliktos katilinės rekonstrukcijos?

        Techninės būklės patikrinimą po atliktos katilinės rekonstrukcijos – užbaigus energetikos įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, atlieka Valstybinė energetikos inspekcija. Plačiau...

        Atnaujinta: 2016 07 18

      • 4. Kuo vadovaujantis sudaromi metiniai patikrinimų planai?

        Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinių skyrių kontroliuojamų energetikos objektų ir įrenginių metiniai planai sudaromi atsižvelgiant į ūkio subjektų rizikos lygį, į tai, kaip ūkio subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, įvertinant, kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia yra žalos ar pavojaus visuomenei ir aplinkai atsiradimo tikimybė, ar yra gauti pasikartojantys ir ar yra pasitvirtinusių fizinių ar juridinių asmenų, viešojo administravimo subjektų skundų ar pranešimų dėl ūkio subjektų padarytų pažeidimų. Rizikos lygis (vertinamas balais) nustatomas naudojantis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos rizikos vertinimu pagrįsto ūkio subjektų veiklos priežiūros modeliu, patvirtintu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1V-148.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 5. Kokios lengvatos taikomos ūkio subjektams pirmaisiais verslo metais?

        Ūkio subjektams pirmaisiais verslo metais taikomos tokios lengvatos, kurios numatytos 2011 m. Valstybinės energetikos inspekcijos pasirašytoje Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų. Su deklaracijos nuostatomis galite susipažinti čia.

        Pažymime, kad poveikio priemonės ūkio subjektams pirmaisiais verslo metais taikomos tik išimtinais atvejais, kai teisės aktų reikalavimų laikymosi negalima užtikrinti kitomis priemonėmis. Ir nors pirmuosius metus veikiantys ūkio subjektai nepatenka į Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimų planus, tačiau atlikti jų veiklos patikrinimą galima šiais atvejais, kai energetikos įrenginių statytojai, sumontavę naujus, rekonstravę ar modernizavę energetikos įrenginius, kreipiasi į Valstybinę energetikos inspekciją dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymos apie energetikos įrenginių techninę būklę gavimo, jei masinės informacijos priemonėse publikuojama informacija dėl viešojo intereso pažeidimo ar gaunamas skundas, arba kitaip paviešinama informacija dėl viešojo intereso pažeidimo.

        Kadangi konsultavimas ir metodinės pagalbos teikimas yra viena iš priemonių pažeidimų prevencijai, todėl ūkio subjektai pirmaisiais veiklos metais gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją dėl konsultacijų ir / ar metodinės pagalbos suteikimo. Kontaktinius duomenis rasite šioje nuorodoje – http://vei.lrv.lt.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 6. Kur galima susipažinti su Valstybinės energetikos inspekcijos parengtais patikrinimo aktais (kontroliniais klausimynais)? Tai atvejais, kai tikrinant ūkio subjekto veiklą naudojami kontroliniai klausimynai, ar už reikalavimų, kurie į juos neįtraukti, nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams taikomos poveikio priemonės?

        Energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo ir techninės būklės klausimynai – tikrinimo aktai skelbiami Valstybinės energetikos inspekcijos interneto svetainės srityje „Veikla“, skilties „Ūkio subjektų priežiūra“, „Kontroliniai klausimynai“ dalyje, tiesioginė nuoroda – http://vei.lrv.lt.

        Už reikalavimų, kurie neįtraukti į kontrolinį klausimyną – patikrinimų aktus nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams poveikio priemonės netaikomos, išskyrus išimtinius atvejus, kai jos būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į kontrolinį klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 7. Kokių pareigų turi laikytis tikrinami ūkio subjektai?

        Tikrinamų ūkio subjektų pareigos yra šios:

        • bendradarbiavimas – Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnams atliekant patikrinimą, įsileisti prisistačiusius tikrintojus į ūkinės veiklos vykdymo vietą, patalpas ar tikrinti numatytą teritoriją ir sudaryti sąlygas jų darbui, netrukdyti tikrintojams atlikti patikrinimo veiksmų, teikti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;
        • informacijos teikimas – pareigūno prašymu patikrinimui atlikti teikti teisingą, išsamią informaciją ir duomenis bei dokumentus arba jų kopijas. Jei nėra galimybių informaciją ar dokumentus pateikti patikrinimo metu, juos pateikti per pareigūnų nustatomą protingą terminą;
        • teisėtų nurodymų vykdymas – teisės aktuose nustatytais atvejais vykdyti pareigūno raštu nurodytas priemones (pašalinti trūkumus, išjungti energetikos įrenginius ir pan.). Pareigūnų nustatytais terminais pašalinti nustatytus veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, įskaitant ir tuos, už kuriuos tikrinamam ūkio subjektui nebuvo taikytos poveikio priemonės.

        Atnaujinta: 2016 07 29

      • 8. Kas gresia už per patikrinimą nustatytus energetikos įrenginių eksploatavimo pažeidimus?

        Per patikrinimą nustačius energetikos įrenginių eksploatavimo pažeidimus ir trūkumus surašomas privalomas vykdyti nurodymas, kuriame išvardijami nustatyti pažeidimai ir trūkumai, nurodoma, kurie teisės aktų reikalavimai pažeisti, ir terminai, per kuriuos turi būti pašalinti pažeidimai ar trūkumai. Apie nurodyme įrašytų pažeidimų šalinimo eigą privaloma informuoti raštu Valstybinę energetikos inspekciją nurodyme nustatytais terminais. Iškilus abejonių, ar tikrai šalinami nurodyme įrašyti pažeidimai arba negavus nustatytu laiku pranešimo apie pažeidimų pašalinimą, Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas turi teisę atlikti pakartotinį patikrinimą vietoje.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 9. Ar pareigūnas turi teisę atlikti planinį energetikos įrenginių patikrinimą tuo metu, kai energetikos įrenginio savininkas ar jo įgaliotas atstovas atsisako dalyvauti patikrinime?

        Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas planinius energetikos objektų ir įrenginių patikrinimus atlieka įmonių (įstaigų) administracijos darbo laiku. Patikrinime turi dalyvauti energetikos objekto ar įrenginio savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas atstovas, o jiems nedalyvaujant ar atsisakius dalyvauti – pareigūnas turi teisę netrukdomai tikrinti energetikos objektus ir įrenginius.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 10. Kaip galėčiau sužinoti, kada bus atliekamas planinis patikrinimas mano įstaigoje?

        Planuojant ateinančių metų ūkio subjektų patikrinimus, sudaromas ir patvirtinamas metinis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų planas, kuriame nurodomos patikrinimo kryptys, apimtys bei terminai. Šiuos planus galite rasti interneto svetainės srityje Patikrinimų planai.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 11. Prieš kiek laiko ūkio subjektas turi būti informuojamas apie planinį patikrinimą?

        Ūkio subjektas apie numatomą planinį patikrinimą informuojamas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo raštu arba elektroniniu būdu – nurodoma planuojamo patikrinimo data ir trukmė. Pranešime apie numatomą atlikti planinį patikrinimą nurodoma: patikrinimo pagrindas; patikrinimo dalykas (tikslas); patikrinimą atliksiančių pareigūnų pareigos, vardai ir pavardės; patikrinimo terminas; preliminarus dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti planinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui, sąrašas; ūkio subjektų, kurių veikla tikrinama, teisės ir pareigos.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 12. Kada ir kokiu pagrindu atliekami neplaniniai patikrinimai?

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašu, neplaniniai patikrinimai atliekami esant pagrįstam fizinių ar juridinių asmenų prašymui, tiriant pagal kompetenciją skundus, avarijas ar sutrikimus, nelaimingus atsitikimus, susijusius su energetikos įrenginiais ar energijos vartojimu, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nurodymu ir (arba) Inspekcijos viršininko pavedimu.

        Atnaujinta: 2016 09 05

    • Energetikos įrenginių eksploatavimas 16
      • 1. Ar reikalingas asmuo, atsakingas už dujų ūkį įmonėje, kurios pastate įrengtas 80 kW dujinis šildymo katilas?

        Nebuitiniai vartotojai, turintys iki 100 kW bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingo asmens paskirti neprivalo.

        Vartotojai jiems priklausančias dujų sistemas gali eksploatuoti patys arba turi sudaryti sutartis su eksploatavimo darbų paslaugas teikiančiais asmenimis. Vartotojai, kurie patys eksploatuoja savo dujų sistemą, privalo suformuoti kvalifikuotą tarnybą ir (ar) turėti kvalifikuotus darbuotojus vartotojo sistemai eksploatuoti.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 2. Ar dalyvauja VEI pareigūnai, kai po dujotiekio rekonstrukcijos darbų (įmonės dujų sistemoje) atliekami dujotiekio sandarumo ir stiprumo bandymai?

        Dujotiekio sandarumo ir stiprumo bandymuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnai nedalyvauja.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 3. Kas turi parengti naujos katilinės įmonėje įrenginių eksploatavimo instrukciją ir technologinę schemą?

        Konkrečiai teisės aktų reikalavimuose nėra reglamentuojama, kas privalo parengti katilinės įrenginių eksploatavimo instrukciją ir technologinę schemą. Pažymime, kad tai yra vykdoma atsižvelgiant į rangovo (statytojo) ir užsakovo susitarimą.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 4. Kas turi parengti įmonės dujų sistemos techninės priežiūros grafiką? Ar pati įmonė, ar įmonė, su kuria sudaryta techninės priežiūros sutartis?

        Techninės priežiūros grafiką turi parengti įmonė, su kuria sudaryta techninės priežiūros sutartis. Plačiau skaitykite Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 52-2598) 21 punkto ir Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 85-3397) 10 punkto reikalavimuose.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 5. Kokie teisės aktai reglamentuoja šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas?

        Šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas reglamentuojantys teisės aktai yra šie:

        • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262; aktuali redakcija nuo 2015-04-09); 
        • Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; aktuali redakcija nuo 2014-05-17); 
        • Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, aktuali redakcija nuo 2014-05-28); 
        • Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219); 
        • Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488); 
        • Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084); 
        • Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311);
        • Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
        • Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės (Žin., 1999, Nr. 112-3270).

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 6. Paaiškinkite, už ką atsakingas šilumos tiekėjas, pastato administratorius ir už ką atsako pats šilumos ir karšto vandens vartotojas įvykus gedimui šilumos ir karšto vandens sistemoje?

        Teisės aktuose nustatyta ši atsakomybė:

        1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos (iki vamzdyno įvado į pastatą).
        2. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

        Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą organizuoja pastatų savininkai, bendraturčiai bei pastatų administratoriai. Taigi, įvykus gedimui ar avarijai pastato šildymo ar karšto vandens sistemose, gyventojai turi kreiptis į savo pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, jei name yra sukurta bendrija. Į juos būtina kreiptis tuo atveju, jei nešyla arba prastai šyla radiatorius (-iai), vonios šildytuvas („gyvatukas“), prakiuro radiatorius ar vamzdis.

        Jei pastebėjote, kad iš rūsio ar šilumos punkto patalpos, ar iš lauke esančių šulinių veržiasi garai arba prie šilumos ar karšto vandens sistemos prijungtus naujus vamzdžius ar įrenginius, kurių anksčiau nebuvo, apie tai reikia informuoti ne tik namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), bet ir šilumos tiekėją.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 7. Ar būtina įmonėje skirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį, jei elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW?

        Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (Žin., 2010, Nr. 39-1878, 2012, Nr. 124-6254), kurios nustato saugos reikalavimus eksploatuojant elektros įrenginius ir yra privalomos elektros energijos gamintojams, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, elektros energijos vartotojams, 23 punkte nustatyta, jei turimų žemosios įtampos elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW arba esant vienfaziam elektros įvadui, skirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį, nebūtina.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 8. Koks įstatymas (ar kitas teisės aktas) reglamentuoja daugiabučio namo šilumos tiekimo ir karšto vandens vamzdynų techninės priežiūros ir eksploatavimo paslaugos teikimą?

        Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra ir eksploatacija reglamentuojama Šilumos ūkio įstatyme Nr. IX-1565 (aktuali redakcija nuo 2014-05-17; 2014-12-01 TAR, Dok. Nr.18286).

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 9. Ar bendrovė, administruojanti daugiabutį namą ir teikianti šio namo butų savininkams bendrojo naudojimo patalpų nuolatinės techninės priežiūros paslaugą, gali inicijuoti daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemos ir karšto vandens vamzdynų techninės priežiūros ir eksploatavimo paslaugų teikėjo pasirinkimą?

        Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių (Žin., 2010, Nr. 43-2084) 16 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

        Informuojame, kad bendrovė, administruojanti daugiabutį namą, gali būti ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtoja, jeigu turi Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę verstis šilumos tinklų ir (ar) vartojimo įrenginių eksploatavimo veikla.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 10. Asmuo, įmonėje atsakingas už dujų ūkį, turi mokymo įstaigos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą. Ar jis gali vykdyti šią veiklą, turėdamas tik šį pažymėjimą, ar jam būtina gauti atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius?

        Asmuo, atsakingas už įmonės dujų ūkį, privalo turėti energetikos darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, kurį, vadovaudamasi Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (Žin., 2013, Nr. 43-2131; 2013, Nr. 100-4970) reikalavimais, išduoda sertifikavimo įstaigos, kurių sąrašą rasite DUK skiltyje "Įmonių atestavimas". Pažymime, kad energetikos darbuotojams išduoti atestatai, skirti eksploatuoti energetikos įrenginius pagal Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatus, galioja iki atestate nurodyto termino.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 11. Kokiame teisės akte nurodyti išsilavinimo reikalavimai asmeniui, atsakingam už elektros ūkį?

        Asmens, atsakingo už elektros ūkį, išsilavinimo reikalavimai nurodyti Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (Žin., 2010, Nr. 39-1878; 2012, Nr. 124-6254) 1 ir 2 prieduose. Jis taip pat turi būti susipažinęs su eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos taisyklių reikalavimais.

        Informuojame, kad asmenis, atsakingus už elektros ūkį, pagal Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos (Žin., 2013, Nr. 43-2131; 2013, Nr. 100-4970) reikalavimus, atestuoja energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos, kurių sąrašą rasite DUK skiltyje "Įmonių atestavimas". Pažymime, kad energetikos darbuotojams išduoti atestatai, skirti eksploatuoti energetikos įrenginius pagal Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatus, galioja iki atestate nurodyto termino.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 12. Ar pakanka elektrotechniniam personalui turėti suteiktą apsaugos nuo elektros kategoriją iki 10 kV vykdant darbus 10 kV elektros tinkle, kai objektas patenka į aukštesnių įtampų oro linijos apsaugos arba indukuotos įtampos zoną?

        Darbų vykdymas elektros tinkle reglamentuojamas Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, ir Elektros tinklų apsaugos taisyklėse (toliau – Apsaugos taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93.

        Vadovaujantis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 49 punktu, atliekami darbai 10 kV įtampos tinkle vykdomi pagal nurodymą. Elektrotechninio personalo apsaugos nuo elektros kategorija turi atitikti darbų, vykdomų 10 kV įtampos elektros tinkle, reikalavimus. Vykdant darbus 10 kV įtampos elektros tinkle, kuris patenka į aukštesnės įtampos oro linijos apsaugos zoną ar indukuotos įtampos zoną, papildomi reikalavimai elektrotechniniam personalui nekeliami. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 16 punkte nurodoma, jog vykdant darbus 10 kV įtampos elektros tinkle, kuris patenka į aukštesnės įtampos oro linijos apsaugos zoną, reikia gauti elektros tinklo, į kurio apsaugos zoną patenkama, operatoriaus rašytinį sutikimą. Vykdant darbus 10 kV įtampos elektros tinkle, kuris patenka į indukuotos įtampos zoną, papildomai privaloma atsižvelgti į Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 120.8 ir 120.9 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, t. y., darbų vadovas, išrašydamas nurodymą, privalo numatyti pavojingus veiksnius ir nurodyti tinkamas bei pakankamas organizacines ir technines priemones, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 13. Išduotame atestate nurodoma, kad galima vykdyti naftos ir (ar) naftos produktų išskyrus suskystintų naftos dujų) bei kito skystojo kuro talpyklų iki 10 000 kubinių metrų ir jų priklausinių eksploatavimo darbus (tik paleidimo derinimo ir techninės priežiūros darbus). Ar techninei energetikos įrenginių priežiūrai priskiriami talpyklų plovimo darbai?

        Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse nustatyta, kad energetikosįrenginiųtechninėpriežiūra – norminiųteisės aktųnustatytatvarkaatliekami energetikos įrenginių patikrinimai, apžiūros ir pastebėtų smulkių defektų, trūkumų ir gedimų pašalinimas tam, kad įrenginių naudojimas būtų patikimas, efektyvus ir saugus. Talpyklos plovimo darbai – priskiriami techninės priežiūros darbams.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 14. Kokiais atvejais Inspekcijos pareigūnai reikalauja išjungti eksploatuojamus energetikos įrenginius?

        Inspekcijos pareigūnas turi teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, jei nustatė pažeidimus, dėl kurių gresia avarija, sutrikimas, gali kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei. Neįvykdžius šių reikalavimų, Inspekcijos pareigūnas pareikalauja, kad objekto energetikos įrenginius išjungtų tinklų operatorius, šilumos ir (arba) energijos išteklių tiekėjas.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 15. Ar Valstybinė energetikos inspekcija atlieka nepriklausomą šildymo sistemos auditą, siekiant įvertinti esamą šildymo sistemos būklę?

        Valstybinė energetikos inspekcija nepriklausomo šildymo sistemos audito neatlieka. Dėl nepriklausomo šildymo sistemos audito atlikimo reikėtų kreiptis į atitinkamos kvalifikacijos juridinius ar fizinius asmenis, kurie įstatymuose nustatyta tvarka turi teisę atlikti daugiabučio namo šildymo sistemos auditą.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 16. Kokius elektros įrenginių eksploatavimo darbus gali atlikti fizinis asmuo, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą?

        Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-305 patvirtintame Sąraše energetikos įrenginių eksploatavimo darbų, kuriuos gali atlikti fizinis asmuo, nurodoma, kad fizinis asmuo, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, gali vykdyti šiuos elektros įrenginių eksploatavimo darbus:

        1. elektros variklių iki 30 kW galios eksploatavimą;
        2. ne elektrotechnikos darbuotojų, atliekančių elektros tinklo iki 400 kV apsaugos zonoje darbus (krūmų kirtimas, medžių genėjimas ir kt.), priežiūrą;
        3. elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimą.

        Atnaujinta: 2016 09 05

  • Energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijų teikimas 13
    • 1. Per kokį terminą turi būti pateikta energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaracija gavus kvietimą ją pateikti?

      Energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaraciją būtina pateikti atsižvelgiant į Valstybinės energetikos inspekcijos specialistų raštiškame kvietime nurodytus terminus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 dienos.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 2. Kas turi pateikti energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaraciją?

      Energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaraciją turi pateikti šio įrenginio savininkas arba jo įgaliotas asmuo, kuris atsakingas už energetikos įrenginių eksploatavimą.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 3. Ką daryti, jei nėra paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įrenginių eksploatavimą?

      Energetikos įrenginio savininkas turi paskirti asmenį, atsakingą už energetikos įrenginių eksploatavimą, arba sudaryti sutartį su bendrove, kuri eksploatuos energetikos įrenginius.

      Primename, kad energetikos įrenginių eksploatavimo veiklą gali vykdyti tik Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius turintis ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo). Visi ūkio subjekto darbuotojai, eksploatuojantys energetikos įrenginius, privalo būti atestuoti ir turėti energetikos darbuotojų pažymėjimus.

      Atnaujinta: 2017 05 23

    • 4. Kokiu būdu turi būti pateiktos energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijos?

      Energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijos teikiamos tik elektroniniu būdu.

      Prisijungti prie deklaravimo sistemos galima interneto svetainės skyriuje „Veiklos sritys“, skiltyje „Energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijų vertinimas“.

      Šioje skiltyje taip pat rasite energetikos įrenginių energetikos įrenginių (elektros, šilumos, dujų) eksploatavimo ir techninės būklės anketas, kurias užpildžius reikia pateikti kartu su deklaracija apie energetikos įrenginio atitiktį teisės aktų reikalavimams.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 5. Kas bus, jei energetikos įrenginio eksploatavimo deklaracija nebus pateikta laiku?

      Jei ūkio subjektas deklaracijos nepateiks vėliausiai iki rugsėjo 30 dienos, šio ūkio subjekto eksploatuojami energetikos įrenginiai bus tikrinami ateinančiais metais per planinį patikrinimą.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 6. Jei energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaracija bus pateikta laiku, ar bus atliekamas energetikos įrenginio patikrinimas?

      Valstybinės energetikos inspekcijos specialistai, gavę ir įvertinę energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaracijas, spręs, kuriuos energetikos įrenginius patikrinti ateinančiais metais per planinius patikrinimus – planuojama patikrinti ne mažiau kaip 1 proc. nuo visų ūkio subjektų, tinkamai pateikusių deklaracijas, taip pat bus atliekami tų energetikos įrenginių patikrinimai, kuriuos eksploatuojantys ar valdantys asmenys iki rugsėjo 30 dienos nebus pateikę deklaracijų ar jų nepatikslinę ir įtariant, kad deklaracijose pateikti duomenys yra klaidingi.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 7. Ar teikti energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaraciją tuomet, jei negautas kvietimas?

      Jei kvietimas negautas, energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijos teikti nereikia.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 8. Kokios galios energetikos įrenginiai bus tikrinami deklaruojant jų atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-321 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijas turi teikti ūkio subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys – eksploatuojantys ar valdantys energetikos įrenginius, priskiriamus vienai iš šių energetikos įrenginių grupių:

      1. elektros energijos nuo 30 kW iki 250 kW galios vartotojų įrenginiai;
      2. elektros energijos gamybos įrenginiai (elektrinės) iki 100 kW įrengtosios galios, išskyrus elektros energiją gaminančių buitinių elektros energijos vartotojų įrenginius;
      3. šilumos įrenginiai nuo 100 kW iki 10 MW galios, kai centralizuotai pagaminta šilumos energija tiekiama iš šilumos perdavimo tinklo;
      4. šilumos įrenginiai, kai jų visų bendra galia nuo 250 kW iki 400 kW;
      5. dujų įrenginiai nuo 100 kW iki 400 kW galios.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 9. Kur nurodoma energetikos įrenginio galia?

      Energetikos įrenginių galia nurodoma šių įrenginių techniniuose dokumentuose ir eksploatavimo instrukcijose.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 10. Jei energetikos įrenginio galia yra didesnė arba mažesnė? Kas tuomet?

      Jei eksploatuojamų energetikos įrenginių galia yra didesnė, tokie energetikos įrenginiai bus tikrinami atliekant planinius patikrinimus. Mažesnės galios įrenginiai netikrinami, todėl juos eksploatuojantys asmenys neturi teikti energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijų.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 11. Kaip elgtis, jei gautas kvietimas pateikti energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaraciją, tačiau eksploatuojamų energetikos įrenginių galia yra didesnė?

      Tokiu atveju prašoma raštu ar el. paštu informuoti Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinio skyriaus specialistą, išsiuntusį kvietimą pateikti energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaraciją, nurodant, jog energetikos įrenginių galia yra didesnė. Didesnės galios energetikos įrenginiai bus tikrinami atliekant planinius patikrinimus.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 12. Kokiu periodiškumu bus teikiamos deklaracijos apie tą patį energetikos įrenginį?

      Apie tą patį energetikos įrenginį energetikos įrenginių eksploatavimo atitikties deklaracijos bus teikiamos kas 6 metus.

      Atnaujinta: 2017 04 05

    • 13. Kokie teisės aktai reglamentuoja Valstybinės energetikos inspekcijos ir ūkio subjektų veiksmus, susijusius su ūkio subjektų eksploatuojamų energetikos įrenginių priežiūros bei kontrolės vykdymu?

      Šie reikalavimai nustatyti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-103 patvirtintame Energetikos įrenginių tikrinimo energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaracijomis tvarkos apraše.

      Nauja energetikos įrenginių ir vartotojų energetikos įrenginių tikrinimo forma vertinant asmenų, valdančių ir (arba) eksploatuojančių energetikos įrenginius, užpildytas energetikos įrenginio eksploatavimo atitikties deklaracijas, įtvirtinta  Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-321 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

      Atnaujinta: 2017 04 05