Tinkamas karšto vandens temperatūros palaikymas užkerta kelią legioneliozei

Data

2017 03 10

Įvertinimas
0
Pagrindinė legioneliozės rizikos mažinimo priemonė yra teisinga vandens sistemų eksploatacija. Pixabay.com nuotr.
Pagrindinė legioneliozės rizikos mažinimo priemonė yra teisinga vandens sistemų eksploatacija. Pixabay.com nuotr.

Asmenys, vykdantys šilumos ūkio priežiūrą daugiabutyje, privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens temperatūrą.

Geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Pagal minėtos normos reikalavimus, pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 ºC, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 ºC, o vartotojų čiaupuose – iki 60 ºC. Šie reikalavimai pagrįsti legioneliozės prevencijos būtinumu.

Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta, kad karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodoma, kad karšto vandens parametrai turi būti išlaikomi karšto vandens vartojimo vietoje ne mažiau kaip 50 ºC.

Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai karšto vandens temperatūrą turi kontroliuoti dviejuose taškuose – šilumos punkte už vandens šildytuvo (šilumokaičio) ir labiausiai nuo jo nutolusiose karšto vandens vartojimo vietose.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog už namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų – butų savininkų nuosavybės – priežiūrą atsakingi prižiūrėtojai privalo neatsižvelgti į namo gyventojų reikalavimą – nakties metu žeminti vandens temperatūrą karšto vandens sistemoje. Priešingai, jie turėtų nurodyti, jog tai nėra būdas mažinti šilumos suvartojimą name, o yra reali kylanti grėsmė susirgti legionelioze –  palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra +20–45 °C, jos nesidaugina 55–60 °C. Jei siekiama mažinti šilumos suvartojimą name, turėtų būti pasirenkamos kitos priemonės ir būdai, nekeliantys grėsmės gyventojų sveikatai. Apie galimas priemones ir būdus, kaip galima taupyti ir mažinti sąskaitas už šilumą, turėtų informuoti prižiūrėtojai.

Kitos legioneliozės prevencijos priemonės yra šios: valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, reguliariai valyti dušų ir vandens čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Taip pat siūloma atsukti kelioms minutėms rečiau naudojamų dušų ir vandens čiaupus ir leisti vandeniui nutekėti ir pan.

Pastebėjus, kad bute tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, kreipkitės į savo namo valdytoją ir reikalaukite, kad būtų užtikrinama teisės aktų reikalavimuose nustatyta karšto vandens temperatūra.