Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Vartotojų DUK 32
    • Šilumos sektorius 32
      • 1. Kodėl atliekamas šildymo sistemos balansavimas?

        Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas atliekamas, kad būtų užtikrintas tolygus šilumos paskirstymas, vienoda patalpų temperatūra ir ekonomiškas šildymo sistemos darbas. Tolygiai šildant visą pastatą, šilumos energijos suvartojimas gali sumažėti 10–20 proc., todėl gyventojų sąskaitos už suvartotą šilumos ir elektros energiją gali sumažėti vidutiniškai 100–200 litų.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 2. Kur kreiptis, jei gyvenamosiose patalpose yra per žema ar per aukšta oro temperatūra?

        Jei gyvenamųjų patalpų temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytų reikalavimų, gyventojai turi kreiptis į daugiabučio namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba namo administratorių.

        Jeigu jie neatsižvelgia į gyventojų prašymus sureguliuoti temperatūrą, vartotojams siūloma kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 3. Kokius veiksmus turi atlikti buto savininkas, jei nori atjungti savo šildymo prietaisus nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos?

        Daugiabučio namo buto savininkas privalo gauti bendrosios dalies nuosavybės bendraturčių leidimą ir kreiptis į savivaldybę (www.lsa.lt), prašydamas išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo tiekimo sistemą. Dokumentai, reikalingi pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projektui vykdyti, nurodyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 118 punkte. Atsijungimo veiksmai vykdomi vadovaujantis šių taisyklių 108 punkto nuostatomis.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 4. Ar reikia rengti paprastojo remonto projektą, jei planuojama keisti seną radiatorių į naują tokios pačios galios ir parametrų radiatorių tik įspėjus daugiabučio namo administratorių?

        Daugiabučių namų šildymo prietaisų keitimas yra reglamentuojamas statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1V-194 patvirtintomis Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, teikia konsultacijas statybos teisinių santykių įgyvendinimo srityje, todėl šiuo klausimu siūlome kreiptis į Inspekciją adresu – http://www.vtpsi.lt/.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 5. Ką daryti, kai namo administratorius neteikia skaičiavimų apie buto radiatorių galią, nes neturi daugiabučio namo šildymo sistemos projekto, ir liepia patiems namo gyventojams pasirūpinti projekto parengimu?

        Jūsų nurodytu atveju namo bendrojo naudojimo objektus administruoja savivaldybės skirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Viena iš jo vykdomų funkcijų – namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas. Todėl klausimas dėl namo šildymo sistemos projekto parengimo turi būti sprendžiamas administratoriaus sušauktame visuotiniame patalpų savininkų susirinkime ir administratorius turi įgyvendinti patalpų savininkų priimtus sprendimus.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 6. Kur kreiptis, jei vonioje nepakankamai šyla rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“)?

        Jei vonioje nepakankamai ar visai nešyla rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas”), reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas eksploatuojančią organizaciją arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Jie turi išsiaiškinti priežastis, kodėl nešyla rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinama reikiama temperatūra vonios patalpoje.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 7. Kai įtariama, kad kaimynas įsirengė papildomas radiatorių sekcijas į ką kreiptis dėl radiatorių kiekio patikrinimo pastate?

        Šiuo atveju reikėtų kreiptis į daugiabučio namo valdytoją ir į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, kurie, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, turi teisę patekti į butų bei kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas ir nustatyti faktines aplinkybes. Daugiabučio namo valdytojas turi teisę įpareigoti savavališkai šildymo prietaisus įsirengusį savininką juos išmontuoti. Nevykdant valdytojo įpareigojimo, pats valdytojas arba bet kuris buto savininkas turi teisę kreiptis į teismą.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 8. Ar atsijungus nuo centralizuoto šilumos tiekimo privaloma mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą?

        Taip, privaloma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 9. Ar gali fizinis asmuo (namo pirmininkas ar kitas asmuo pagal sutartį, sudarytą su daugiabučio gyvenamojo namo bendrija) gali vykdyti namo šilumos ūkio priežiūrą?

        Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488; 2011, 130-6182) 32 punktu, daugiabučio namo valdytojas gali būti prižiūrėtojas, jeigu jis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 20, 66 punktai) eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, jei fizinis asmuo atitinka Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, aktuali redakcija 2014-05-16 TAR, Dok. Nr. 5481) 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir turi galiojantį Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius arba energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos išduotą atestatą.

        Atestatai eksploatuoti šilumos įrenginius išduodami vadovaujantis Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 120-6154; 2013, Nr. 122-6195). Paslaugos aprašymą ir reikiamas dokumentų formas rasite administracinės paslaugos „Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimas“, kuris skelbiamas interneto svetainės www.vei.lt skyriuje „Paslaugos“, „Administracinės paslaugos“ srityje, aprašyme.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 10. Kokiame teisės akte nustatyta atsakomybė už karšto vandens skaitiklių priežiūrą?

        Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas numatytas Šilumos ūkio įstatymo 15 ir 16 straipsnių nuostatose, kuriose nurodyta atsakomybė už atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą, priežiūrą ir metrologinę patikrą. Primename, kad karšto vandens vartojo ir karšto vandens tiekėjo teisės ir pareigos nurodytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 11. Ar esami karšto vandens apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose turi būti keičiami į kitus, priklausančius karšto vandens tiekėjui?

        Karšto vandens tiekėjų pareiga yra įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius butuose ir kitose patalpose. Karšto vandens apskaitos prietaisai butuose ir kitose patalpose montuojami tiekimo–vartojimo ribos vietoje ir šių karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūrą, eksploataciją bei jų metrologinę patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Vartotojų (namo gyventojų) pareiga leisti karšto vandens tiekėjo atstovams, iš anksto suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius jų bute.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 12. Kas atsakingas už karšto vandens skaitiklių priežiūrą bute?

        Karšto vandens skaitiklių priežiūra priklauso nuo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo:

        – jeigu daugiabučio namo gyventojai yra pasirinkę karšto vandens tiekėju namui šilumą tiekiančią bendrovę, karšto vandens skaitiklių įrengimą, priežiūrą ir metrologinę patikrą organizuoja šilumos tiekėjas savo lėšomis;

        – jeigu daugiabučio namo gyventojai šilumą karštam vandeniui ruošti perka iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti perka iš geriamojo vandens tiekėjo, tuomet karšto vandens skaitiklių įrengimą, priežiūrą ir metrologinę patikrą organizuoja subjektas, užsiimantis karšto vandens tiekimo šio namo patalpų savininkams veikla.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 13. Kas kiek metų ir kodėl turi būti keičiami karšto vandens skaitikliai?

        Karšto vandens skaitikliai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Jų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo 6.6.2 papunktyje nustatyta, kad daugiabučių namų butuose ir individualiuose namuose įrengtų karšto ir šalto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra šeši metai. Atsižvelgiant į tai, skaitiklių metrologinė patikra turi būti atliekama kas šešerius metus. Atliekant karšto vandens apskaitos priemonių metrologinę patikrą, nustatoma, ar karšto vandens apskaitos priemonės veikia tinkamai ir gyventojai už teikiamas paslaugas moka tiksliai pagal suvartoto vandens kiekį.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 14. Kas prižiūri karšto vandens skaitiklius, jei daugiabučio gyventojai nėra pasirinkę nė vieno iš apsirūpinimo karštu vandens būdo?

        Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, jeigu daugiabučio gyventojai nėra pasirinkę nė vieno iš minėtų apsirūpinimo karštu vandens būdo, tuomet karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Jis daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir atlieka karšto vandens apskaitos prietaisų patikrą, jeigu sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip, iki tol, kol gyventojai pasirenka vieną iš minėtų apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 15. Ar privaloma karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra?

        Privaloma. Vartotojams įrengtų karšto vandens skaitiklių privalomus metrologinius patikrinimus atlieka karšto vandens tiekėjas. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros neatlieka.

        Apie matavimo priemonių ir sistemų patikrą, vertinimą, laiko intervalus tarp patikrų ir kt. informaciją pagal kompetenciją teikia Lietuvos metrologijos inspekcija http://metrinsp.lrv.lt.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 16. Ar gali apskaitos prietaiso su galiojančia metrologine patikra savininkas atsisakyti, jog karšto vandens tiekėjas įrengtų tiekėjui priklausantį karšto vandens skaitiklį?

        Jeigu daugiabučio namo gyventojai nėra pasirinkę nė vieno iš minėtų karšto vandens tiekimo būdų arba karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas, tuomet apskaitos prietaiso savininkui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Šiuo atveju karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš savininko karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant savininkui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui. Šie reikalavimai nustatyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183 punkte.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 17. Kas gresia tuo atveju, jeigu gyventojas atsisako arba nesudaro sąlygų karšto vandens tiekėjui pakeisti karšto vandens skaitiklį, kurio metrologinės patikros galiojimo laikas yra pasibaigęs?

        Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 18. Ar karšto vandens tiekėjai gali įrengti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema?

        Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimuose nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 19. Kokiu būdu karšto vandens tiekėjas turi informuoti apie karšto vandens skaitiklių keitimą?

        Apie karšto vandens skaitiklių keitimą karšto vandens tiekėjas informuoja iš anksto – daugiabučio namo skelbimų lentoje ar ant durų iškabinami skelbimai su informacija apie numatomą skaitiklių keitimo laiką tame daugiabutyje, o namo gyventojams paštu išsiunčiami informaciniai pranešimai ir prašoma juose nurodytu laiku būti namuose. Tuo atveju, jeigu skelbime nurodytu laiku gyventojai negali būti namuose, jie turi informuoti karšto vandens tiekėją ir sutarti kitą jiems patogų skaitiklių keitimo laiką, kad karšto vandens tiekėjas galėtų įvykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas įrengti skaitiklius bute.

        Būkite atidūs, nes pasitaiko atvejų, kai prisistatydami karšto vandens tiekėjų atstovais gyventojams skambina sukčiai. Taigi, jei sulaukėte skambučio, pasitikrinkite, ar prieš tai gavote informacinį pranešimą ir ar apie tai informuota daugiabutį namą administruojanti bendrovė ar bendrijos pirmininkas.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 20. Ar karšto vandens tiekėjas turi teisė taikyti maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus, jei vartotojas atsisako įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklius?

        Karšto vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtinta „Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodika“, turi teisę taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvus tiems butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, kurie atsisakė ar nesudarė sąlygų įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklių.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 21. Ar reikia mokėti už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir jo pakeitimą?

        Mokėti už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir jo pakeitimą nereikia. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu. Vadovaujantis šia metodika, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 22. Kur kreiptis, jei abejojama, kad vieno daugiabučio namo buto karšto vandens skaitiklio rodmenys yra galimai netikslūs?

        Kilus abejonėms dėl apskaitos prietaiso rodmenų tikslumo, vartotojas turi teisę reikalauti, kad karšto vandens tiekėjas atliktų to buto karšto vandens apskaitos prietaisų neeilinę patikrą pagal Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių (Žin., 1999, Nr. 112-3270) 25 punkte nustatytus reikalavimus.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 23. Ar naudoti karšto vandens skaitikliai yra patikimi?

        Naudotų karšto vandens apskaitos prietaisų patikimumas nustatomas atliekant jų metrologinę patikrą laboratorijoje, kurioje įvertinama, ar karšto vandens apskaitos prietaisas atitinka visus keliamus reikalavimus ir tinkamas toliau naudoti. Atliktą patikrą, o tuo pačiu ir prietaiso tinkamumą naudoti liudija ant apskaitos prietaisų dedami specialūs ženklinimai.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 24. Ką daryti, jei įtariama, kad karšto vandens skaitiklis, kurio metrologinės patikros galiojimo laikas nepasibaigęs, neteisingai rodo?

        Kilus įtarimui dėl apskaitos prietaisų rodmenų tikslumo, karšto vandens tiekėjas ar gyventojas turi teisę reikalauti juos patikrinti eksploatavimo metu. Kiekvienu atveju apskaitos prietaisų savininkas privalo organizuoti ir Valstybinės metrologijos tarnybos įgaliotoje laboratorijoje savo lėšomis atlikti patikrinimą (neeilinę metrologinę patikrą) bei informuoti kontrolinio patikrinimo iniciatorių per vieną mėnesį. Atlikus metrologinę patikrą ir nustačius, kad skaitiklis techniškai tvarkingas, patikrinimo iniciatorius turi padengti visas skaitiklio patikros ir keitimo išlaidas. Plačiau apie neeilinę apskaitos prietaisų patikrą rašoma Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 25 punkte.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 25. Kaip deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekį – skaitiklio rodmenis, kai pakeičiamas skaitiklis?

        Pakeitus karšto vandens skaitiklį (-ius), reikia atsiskaityti pagal senus karšto vandens skaitiklio rodmenis ir tuomet pradėti mokėti pagal naujus karšto vandens skaitiklio rodmenis.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 26. Iš kur sužinoti, kokios temperatūros šilumnešis buvo tiekiamas į daugiabutį namą patalpoms šildyti?

        Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, naudojamas šilumai pristatyti. Prieš šildymo sezono pradžią šilumos tiekėjas parengia tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio parametrų grafiką, kuris suderinamas su savivaldybe ir su Valstybine energetikos inspekcija. Šiame grafike numatoma, kaip keisis šilumnešio temperatūra, priklausomai nuo lauko temperatūros, t. y. nurodoma reikiama temperatūra, kuri turi užtikrinti, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra paruošti karštą vandenį ir reikalingą šilumą pastato patalpoms šildyti.

        Šilumos tiekėjas atsakingas už šilumos tiekimą iki kiekvieno namo šilumos įvado, t. y. iki atsiskaitomojo šilumos skaitiklio, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemų darbu rūpinasi pačių šilumos vartotojų pasirinkti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jie turi patvirtinti pastato temperatūros grafiką, kuriame nustatoma, kaip keisis šilumnešio temperatūra priklausomai nuo lauko temperatūros ir kitų parametrų – šilumnešio srauto, slėgio, šilumos ir karšto vandens vartojimo režimo ir kt.

        Jeigu pastate nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai kontroliuoja, ar į šildymo sistemą tiekiamo ir grąžinamo iš jos šilumnešio parametrai atitinka šilumos perdavimo pastato patvirtintą temperatūros grafiką, ir esant nuokrypiams juos koreguoja, ir ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę įrašo į šilumos punkto eksploatavimo žurnalą duomenis apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus (temperatūrą ir slėgį) bei apskaitos prietaisų rodmenis apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį, suvartotą šilumos kiekį ir šilumnešį bei sušildyto vandens kiekį (jeigu įrengtas jo apskaitos prietaisas). Tiek šilumos tiekėjo patiekiamo ir gražinamo šilumnešio temperatūra, tiek pastato šildymo sistemoje cirkuliuojančio tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūra matuojamos šilumos punkte įrengtais termometrais ir įrašomos į šilumos punkto eksploatavimo žurnalą.

        Jeigu pastate yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema, skirta atnaujintų šilumos punktų priežiūrai ir veikimo parametrų kontrolei, į šildymo sistemą tiekiamo ir iš jos grąžinamo šilumnešio temperatūros kontrolė atliekama pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Šilumos tiekėjo patiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūros bei pastato šildymo sistemoje cirkuliuojančio tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūra rodikliai kaupiami duomenų bazėje.

        Kokios temperatūros šilumnešis buvo patiekiamas į daugiabutį namą patalpoms šildyti galima sužinoti iš rodiklių, įrašytų į šilumos punkto eksploatavimo žurnalą, jeigu pastate nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos. Jei pastate yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema, temperatūrų rodikliai kaupiami duomenų bazėje. Dėl šių duomenų pateikimo reikėtų tiesiogiai kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, su kuriuo sudaryta sutartis dėl pastato šildymo sistemos priežiūros arba į administratorių, bendrijos pirmininką, jungtinės veiklos sutarties įgaliotą asmenį.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 27. Kam priskirta tikrinti šildymo prietaisų galią ir jos atitiktį projekte nustatytiems reikalavimams?

        Nustatyti šildymo prietaisų galią ir įvertinti, ar šildymo prietaisų galia atitinka projektą, pagal kompetenciją priskirta daugiabučio namo valdytojui – savivaldybės skiriama administratoriui, jei name įkurta bendrija, – bendrijos pirmininkui, daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai sudarę jungtinės veiklos sutartis, – už šilumos ūkį atsakingam asmeniui arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui. Atskirų šildymo prietaisų galia turi būti nurodyta pastato šildymo sistemos apraše.

        Atnaujinta: 2017 10 09

      • 28. Ar atliekant šildymo sistemos renovaciją galima įrengti atskirą įvadą ir atskirą individualią apskaitą vienam butui? Ar toks vieno buto savininko pageidavimas yra teisėtas?

        Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 49 punkte nustatyta, kai daugiabučiame name yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas ir kai jie turi įrengtus atskirus įvadus ir butų ar kitų patalpų šilumos įrenginius, sujungtus su šilumos tiekėjo įrenginiais, butų ar kitų patalpų savininkų pasirinkimu jie gali būti vartotojai, su kuriais šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Tai galima atlikti tik pagal iš anksto parengtą ir nustatyta tvarka suderintą  šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo projektą.

        Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Todėl sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo, įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą, yra priimami Civilinio kodekso 4.85 (Žin., 2000, Nr. 74-2262) straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 29. Ar daliklių-indikatorių apskaita prilygsta individualiai apskaitai?

        Šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254) nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis, apskaitytas įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos prietaisu, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams pagal vartotojų Civiliniame kodekse nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirinktą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą. Tiek šilumos prietaisų dalikliai-indikatoriai, įrengti prie šildymo prietaisų (radiatorių, konvektorių ir kt.), tiek buitiniai šilumos skaitikliai, sumontuoti butuose, kolektorinėse dėžutėse, nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Jie naudojami tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 30. Ar turite galių paraginti už šilumos ūkį bendrijoje atsakingą asmenį, kad jis laikytųsi Lietuvos Respublikos higienos normos reikalavimų – daugiabutyje šildymas neįjungiamas, žmonės verčiami kęsti 13 laipsnių temperatūrą butuose.

        Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 13 straipsnyje nurodyta, kad šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nutarti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Žin., 2010, Nr. 127-6488) nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina. Butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma (50 proc.+1) to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.

        Jei bendrijos nariai nusprendė pradėti šildymo sezoną, o už šilumos ūkį bendrijoje atsakingas asmuo neatsižvelgia į šį sprendimą, be to, daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų temperatūra neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" (Žin., 2009, Nr. 159-7219) nustatytų reikalavimų, siūlome kreiptis į bendrijos pirmininką.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 31. Kur kreiptis dėl mokesčių, kuriuos priskaičiavo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius už namo šildymo sistemos priežiūrą, pagrįstumo?

        Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus pastatų grupėms ir jų taikymo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Dėl mokesčių, kuriuos priskaičiavo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius už namo šildymo sistemos priežiūrą, pagrįstumo reikėtų kreiptis į savivaldybę, kuri vykdo gyvenamųjų namų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.

        Atnaujinta: 2017 09 20

      • 32. Kur galima sužinoti, ar daugiabučiame name efektyviai vartojama šilumos energija?

        Nuo 2016 metų vasario mėnesio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą atestatą ir vykdo priežiūrą (priežiūros veiklą taip pat gali vykdyti ir pastato valdytojas), kiekvieną mėnesį turi nustatyti santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius. Prižiūrėtojui taip pat nustatyta pareiga analizuoti gautus duomenis ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti juos pastato savininkui ar valdytojui, o kartą per metus parengti siūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Taigi, norėdami sužinoti, ar jūsų name energija naudojama efektyviai, turite savo iniciatyva kreiptis į namo valdytoją.

        Atnaujinta: 2017 09 20