DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Verslo atstovų DUK 16
    • Energetikos įrenginių eksploatavimas 16
      • 1. Ar reikalingas asmuo, atsakingas už dujų ūkį įmonėje, kurios pastate įrengtas 80 kW dujinis šildymo katilas?

        Nebuitiniai vartotojai, turintys iki 100 kW bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingo asmens paskirti neprivalo.

        Vartotojai jiems priklausančias dujų sistemas gali eksploatuoti patys arba turi sudaryti sutartis su eksploatavimo darbų paslaugas teikiančiais asmenimis. Vartotojai, kurie patys eksploatuoja savo dujų sistemą, privalo suformuoti kvalifikuotą tarnybą ir (ar) turėti kvalifikuotus darbuotojus vartotojo sistemai eksploatuoti.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 2. Ar dalyvauja VEI pareigūnai, kai po dujotiekio rekonstrukcijos darbų (įmonės dujų sistemoje) atliekami dujotiekio sandarumo ir stiprumo bandymai?

        Dujotiekio sandarumo ir stiprumo bandymuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnai nedalyvauja.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 3. Kas turi parengti naujos katilinės įmonėje įrenginių eksploatavimo instrukciją ir technologinę schemą?

        Konkrečiai teisės aktų reikalavimuose nėra reglamentuojama, kas privalo parengti katilinės įrenginių eksploatavimo instrukciją ir technologinę schemą. Pažymime, kad tai yra vykdoma atsižvelgiant į rangovo (statytojo) ir užsakovo susitarimą.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 4. Kas turi parengti įmonės dujų sistemos techninės priežiūros grafiką? Ar pati įmonė, ar įmonė, su kuria sudaryta techninės priežiūros sutartis?

        Techninės priežiūros grafiką turi parengti įmonė, su kuria sudaryta techninės priežiūros sutartis. Plačiau skaitykite Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 52-2598) 21 punkto ir Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 85-3397) 10 punkto reikalavimuose.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 5. Kokie teisės aktai reglamentuoja šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas?

        Šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas reglamentuojantys teisės aktai yra šie:

        • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262; aktuali redakcija nuo 2015-04-09); 
        • Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; aktuali redakcija nuo 2014-05-17); 
        • Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, aktuali redakcija nuo 2014-05-28); 
        • Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219); 
        • Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488); 
        • Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084); 
        • Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311);
        • Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
        • Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės (Žin., 1999, Nr. 112-3270).

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 6. Paaiškinkite, už ką atsakingas šilumos tiekėjas, pastato administratorius ir už ką atsako pats šilumos ir karšto vandens vartotojas įvykus gedimui šilumos ir karšto vandens sistemoje?

        Teisės aktuose nustatyta ši atsakomybė:

        1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos (iki vamzdyno įvado į pastatą).
        2. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

        Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą organizuoja pastatų savininkai, bendraturčiai bei pastatų administratoriai. Taigi, įvykus gedimui ar avarijai pastato šildymo ar karšto vandens sistemose, gyventojai turi kreiptis į savo pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, jei name yra sukurta bendrija. Į juos būtina kreiptis tuo atveju, jei nešyla arba prastai šyla radiatorius (-iai), vonios šildytuvas („gyvatukas“), prakiuro radiatorius ar vamzdis.

        Jei pastebėjote, kad iš rūsio ar šilumos punkto patalpos, ar iš lauke esančių šulinių veržiasi garai arba prie šilumos ar karšto vandens sistemos prijungtus naujus vamzdžius ar įrenginius, kurių anksčiau nebuvo, apie tai reikia informuoti ne tik namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), bet ir šilumos tiekėją.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 7. Ar būtina įmonėje skirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį, jei elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW?

        Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (Žin., 2010, Nr. 39-1878, 2012, Nr. 124-6254), kurios nustato saugos reikalavimus eksploatuojant elektros įrenginius ir yra privalomos elektros energijos gamintojams, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, elektros energijos vartotojams, 23 punkte nustatyta, jei turimų žemosios įtampos elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW arba esant vienfaziam elektros įvadui, skirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį, nebūtina.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 8. Koks įstatymas (ar kitas teisės aktas) reglamentuoja daugiabučio namo šilumos tiekimo ir karšto vandens vamzdynų techninės priežiūros ir eksploatavimo paslaugos teikimą?

        Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra ir eksploatacija reglamentuojama Šilumos ūkio įstatyme Nr. IX-1565 (aktuali redakcija nuo 2014-05-17; 2014-12-01 TAR, Dok. Nr.18286).

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 9. Ar bendrovė, administruojanti daugiabutį namą ir teikianti šio namo butų savininkams bendrojo naudojimo patalpų nuolatinės techninės priežiūros paslaugą, gali inicijuoti daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemos ir karšto vandens vamzdynų techninės priežiūros ir eksploatavimo paslaugų teikėjo pasirinkimą?

        Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių (Žin., 2010, Nr. 43-2084) 16 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

        Informuojame, kad bendrovė, administruojanti daugiabutį namą, gali būti ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtoja, jeigu turi Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę verstis šilumos tinklų ir (ar) vartojimo įrenginių eksploatavimo veikla.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 10. Asmuo, įmonėje atsakingas už dujų ūkį, turi mokymo įstaigos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą. Ar jis gali vykdyti šią veiklą, turėdamas tik šį pažymėjimą, ar jam būtina gauti atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius?

        Asmuo, atsakingas už įmonės dujų ūkį, privalo turėti energetikos darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, kurį, vadovaudamasi Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (Žin., 2013, Nr. 43-2131; 2013, Nr. 100-4970) reikalavimais, išduoda sertifikavimo įstaigos, kurių sąrašą rasite DUK skiltyje "Įmonių atestavimas". Pažymime, kad energetikos darbuotojams išduoti atestatai, skirti eksploatuoti energetikos įrenginius pagal Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatus, galioja iki atestate nurodyto termino.

        Atnaujinta: 2016 07 12

      • 11. Kokiame teisės akte nurodyti išsilavinimo reikalavimai asmeniui, atsakingam už elektros ūkį?

        Asmens, atsakingo už elektros ūkį, išsilavinimo reikalavimai nurodyti Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (Žin., 2010, Nr. 39-1878; 2012, Nr. 124-6254) 1 ir 2 prieduose. Jis taip pat turi būti susipažinęs su eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos taisyklių reikalavimais.

        Informuojame, kad asmenis, atsakingus už elektros ūkį, pagal Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos (Žin., 2013, Nr. 43-2131; 2013, Nr. 100-4970) reikalavimus, atestuoja energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaigos, kurių sąrašą rasite DUK skiltyje "Įmonių atestavimas". Pažymime, kad energetikos darbuotojams išduoti atestatai, skirti eksploatuoti energetikos įrenginius pagal Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatus, galioja iki atestate nurodyto termino.

        Atnaujinta: 2016 06 29

      • 12. Ar pakanka elektrotechniniam personalui turėti suteiktą apsaugos nuo elektros kategoriją iki 10 kV vykdant darbus 10 kV elektros tinkle, kai objektas patenka į aukštesnių įtampų oro linijos apsaugos arba indukuotos įtampos zoną?

        Darbų vykdymas elektros tinkle reglamentuojamas Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, ir Elektros tinklų apsaugos taisyklėse (toliau – Apsaugos taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93.

        Vadovaujantis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 49 punktu, atliekami darbai 10 kV įtampos tinkle vykdomi pagal nurodymą. Elektrotechninio personalo apsaugos nuo elektros kategorija turi atitikti darbų, vykdomų 10 kV įtampos elektros tinkle, reikalavimus. Vykdant darbus 10 kV įtampos elektros tinkle, kuris patenka į aukštesnės įtampos oro linijos apsaugos zoną ar indukuotos įtampos zoną, papildomi reikalavimai elektrotechniniam personalui nekeliami. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 16 punkte nurodoma, jog vykdant darbus 10 kV įtampos elektros tinkle, kuris patenka į aukštesnės įtampos oro linijos apsaugos zoną, reikia gauti elektros tinklo, į kurio apsaugos zoną patenkama, operatoriaus rašytinį sutikimą. Vykdant darbus 10 kV įtampos elektros tinkle, kuris patenka į indukuotos įtampos zoną, papildomai privaloma atsižvelgti į Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 120.8 ir 120.9 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, t. y., darbų vadovas, išrašydamas nurodymą, privalo numatyti pavojingus veiksnius ir nurodyti tinkamas bei pakankamas organizacines ir technines priemones, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 13. Išduotame atestate nurodoma, kad galima vykdyti naftos ir (ar) naftos produktų išskyrus suskystintų naftos dujų) bei kito skystojo kuro talpyklų iki 10 000 kubinių metrų ir jų priklausinių eksploatavimo darbus (tik paleidimo derinimo ir techninės priežiūros darbus). Ar techninei energetikos įrenginių priežiūrai priskiriami talpyklų plovimo darbai?

        Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse nustatyta, kad energetikosįrenginiųtechninėpriežiūra – norminiųteisės aktųnustatytatvarkaatliekami energetikos įrenginių patikrinimai, apžiūros ir pastebėtų smulkių defektų, trūkumų ir gedimų pašalinimas tam, kad įrenginių naudojimas būtų patikimas, efektyvus ir saugus. Talpyklos plovimo darbai – priskiriami techninės priežiūros darbams.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 14. Kokiais atvejais Inspekcijos pareigūnai reikalauja išjungti eksploatuojamus energetikos įrenginius?

        Inspekcijos pareigūnas turi teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, jei nustatė pažeidimus, dėl kurių gresia avarija, sutrikimas, gali kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei. Neįvykdžius šių reikalavimų, Inspekcijos pareigūnas pareikalauja, kad objekto energetikos įrenginius išjungtų tinklų operatorius, šilumos ir (arba) energijos išteklių tiekėjas.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 15. Ar Valstybinė energetikos inspekcija atlieka nepriklausomą šildymo sistemos auditą, siekiant įvertinti esamą šildymo sistemos būklę?

        Valstybinė energetikos inspekcija nepriklausomo šildymo sistemos audito neatlieka. Dėl nepriklausomo šildymo sistemos audito atlikimo reikėtų kreiptis į atitinkamos kvalifikacijos juridinius ar fizinius asmenis, kurie įstatymuose nustatyta tvarka turi teisę atlikti daugiabučio namo šildymo sistemos auditą.

        Atnaujinta: 2016 09 05

      • 16. Kokius elektros įrenginių eksploatavimo darbus gali atlikti fizinis asmuo, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą?

        Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-305 patvirtintame Sąraše energetikos įrenginių eksploatavimo darbų, kuriuos gali atlikti fizinis asmuo, nurodoma, kad fizinis asmuo, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, gali vykdyti šiuos elektros įrenginių eksploatavimo darbus:

        1. elektros variklių iki 30 kW galios eksploatavimą;
        2. ne elektrotechnikos darbuotojų, atliekančių elektros tinklo iki 400 kV apsaugos zonoje darbus (krūmų kirtimas, medžių genėjimas ir kt.), priežiūrą;
        3. elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimą.

        Atnaujinta: 2016 09 05